„Gimiau Ibisoje, priešais jūrą. Danguje, kirsdamos Viduržiemio jūrą Barselonos link, į mane linksmai pažvelgė dvi neklaužados žuvėdros. Nuo šios akimirkos aistra piešti apgaubė mane ir padėjo geriau suprasti aplinką, kurioje gyvenu. Ši aistra jau daug metų gyvena manyje, skatina priimti naujus iššūkius. Aš piešiu, lydimas jaudulio vaiko, kuris giliai atmintyje vis dar žiūri į jūrą. Piešimas įprasmina mano gyvenimą“, – sako ispanų menininkas, knygų iliustruotojas Victoras Escandellis.
Daugybę apdovanojimų Ispanijoje ir pasaulyje pelnęs iliustruotojas Lietuvos vaikams pažįstamas iš populiarios galvosūkių serijos „Detektyvų klubas“. Smagiai, estetiškai iliustruotą, smegenis mankštinančią, kūrybingumą ir vaizduotę skatinančią knygų seriją vaikams ir visai šeimai leidžia leidykla „Alma littera“. Jau pasirodė trys šios serijos galvosūkių knygos „Detektyvų klubas: 25 paslaptingi galvosūkiai“, „Detektyvų klubas: 25 istoriniai galvosūkiai“, „Detektyvų klubas: 25 moksliniai galvosūkiai“.
V. Escandellio iliustruotos „Detektyvų klubo“ knygos, kurioms tekstus parašė Ana Gallo, yra linksmų mįslių ir galvosūkių rinkinys. Istorijai skirtoje užduočių knygoje smegenis dirbti priverčiančios paslaptys prasideda priešistoriniais laikais ir baigiasi astronautais. Smagūs piešiniai perkelia žaidėjus ir užduočių sprendėjus į Babiloną, senovės Egiptą, Prancūzijos revoliucijos laikus, supažindina su Sirakūzų karaliumi, mokslininkais Archimedu, Thomu Edisonu. Moksliniai galvosūkiai pagrįsti mokslo dėsniais, čia pat ir įdomiausi mokslo eksperimentai.
Knygos kūrėjai jauniesiems šerlokams pateikia užduotį išsiaiškinti, kodėl keturi vyrai iš penkių sušlapo? Kaip nutiko, kad apsinuodija tik vienas iš dviejų, dalijančių ledinius gėrimus? Ir ką turi padaryti mergaitė, kad jai pavyktų iš buteliuko ištraukti raktą, jo nesudaužius ir neišėmus kamščio?
Kai kuriems sprendimams prireiks šiek tiek žinių, tačiau dauguma jų skaitytojai ir žaidėjai ras paslėptus paveikslėliuose. Tik svarbu perskaityti užuominas.
Knygos iliustruotojas V. Escandellis Lietuvos skaitytojams pasakoja vaikystėje mėgęs mįsles ir loginius galvosūkius, tik retai juos galėdavo išspręsti. „Vietoj logikos visada renkuosi fantaziją“, – šiandien jis sako ir kviečia vaikus bei jų tėvelius persikelti į jo detektyvų pasaulį.
Baigęs grafikos dizaino studijas Barselonos Massanos mokykloje, iliustruotojo karjerą V. Escandellis pradėjo 1989 metais. Dirbęs reklamos agentūrose, iliustruodamas televizijos kampanijas bei knygas, po dešimties metų įkūrė grafinio dizaino ir iliustracijų kompaniją „Alehop“.
Barselonoje gyvenantis menininkas apie save pasakoja nedaug. Jis mėgsta priminti neturintis pomėgių ir augintinių, nemėgstantis pomidorų ir gyvenantis su skaitymo raidos sutrikimu – disleksija. Ir išvis, jam labiau patinka daryti, o ne kalbėti. Ir turinys jo darbuose visada yra viršesnis už formą. „Finišas – ilgųjų nuotolių bėgiko tikslas. Jo pasiekti jis negalės be gerų treniruočių. Mano tikslas yra koncepcija ir treniruotės bei technika, – jis teigia. – Kita vertus, suvokdamas savo ribotumą ir norėdamas vizualiai perteikti mintį, kiekvieną kartą pasirenku techniką, kuri padeda ją išreikšti geriausiai.“
Iliustruotojas neabejoja: iliustruotas knygas žmonės renkasi pagal tai, ar jiems patinka iliustracijos, ar ne. Egzistuoja knygos, kuriuos patinka daugybei žmonių, tačiau tai nereiškia, kad jos yra geresnės, – taip jis sako. Patį menininką leidybos pasaulyje žavi knygos kultūrinė ir socialinė vertė bei galimybė kurti istoriją nuo nulio, o vėliau ją išplėtoti grafiškai. Magija jam atrodo dovanoti vizualinį gyvenimą personažui, kurį sugalvojo kažkas kitas. „Gera iliustracija gali sukelti norą skaityti“, – įsitikinęs V. Escandellis.
Nors dažnai piešia vaikams, jis pats vaikų neturi. „Kai dirbu, savo kūrybos procese mėginu prasibrauti į jų visatą ir bent pamėginti juos suprasti“, – sako.
Su savo partneriu, taip pat iliustruotoju, V. Escandellis dažnai gyvena įvairiuose miestuose. Jam atrodo, kad šitaip galima įgyti naujos kūrybinės patirties, stebėti save įvairiose situacijose ir geriau save pažinti.
Pasaulyje bestseleriu tapusi „Detektyvų klubo“ serija, pasakoja, buvusi jo ir kūrybos partnerės Rebekos Elizegi idėja. Dirbti komandoje menininkui atrodo labai svarbu. „Geriausias rezultatas pavyksta tik tada, kai išmoksti suprasti vienas kito mintis, eini į kompromisus, deriesi su teksto autoriumi. Nuolankumas ir savikritika ir yra dvi esminės sąvokos, kurias turi prisiminti menininkas, jei tik jis, žinoma, nori tobulėti“, – pats tai patyrė.
Kurti, prisipažįsta, jį įkvepia gyvenimas. Plačiai atmerktomis akimis menininkas stebi žmones, gyvūnus, gamtą. „Kartais svarbu netgi ne forma, o požiūris, mintis, kurią aplink save skleidžia gyvos būtybės. Kai suprasiu, kaip sukonstruotas dviratis, galėsiu jį geriau nupiešti“, – jis sako ir priduria, kad su savo personažais atsisveikina lengvai, – juk visada gimsta nauji, kuriuos iš naujo ir pamilsta.
Iliustruotojo fantaziją maitina galvosūkiai, piešiniai ir humoras. Jis nuoširdžiai norėtų, kad jo piešti „Detektyvų klubo“ personažai kada nors atgytų. „Būtų tikrai puiku“, – pripažįsta buvęs animatorius ir priduria, kad pasaulyje jau populiarėja knygos, sukurtos naudojant augmented reality. Jose kompiuterinė grafika suteikia dar daugiau informacijos apie knygoje aprašomą objektą.
Palikite komentarą