MO muziejuje pristatyta Juozo Gaižausko knyga apie Vytautą Mačernį

„Labai gera žinoti, kad anapus kažkas skaito dar neparašytas mūsų knygas“, – vakar MO muziejaus salėje sakė aktorė Gabrielė Malinauskaitė. Tą jausmą iš naujos aktoriaus, atlikėjo ir rašytojo Juozo Gaižausko knygos apie poetą Vytautą Mačernį „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ pristatymo išsinešė daugelis vakaro dalyvių. Muzikos, prisiminimų ir nuostabių eilėraščių kupinas vakaras tarsi ištirpdė ribą tarp to, kas yra šiapus, ir to, kas egzistuoja anapus.

Į knygos „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ pristatymą MO muziejuje susirinko daugybė jos autoriaus scenos kolegų. Vakarą vedė aktoriai Emilija Latėnaitė, Gabrielė Malinauskaitė, Eimutis Kvoščiauskas. Ištraukas iš knygos ir V. Mačernio eiles skaitė aktoriai Vilma Raubaitė, Remigijus Vilkaitis, Giedrius Arbačiauskas, Andrius Bialobžeskis, Vaidotas Martinaitis, Sakalas Uždavinys, Dalius Skamarakas. Poeziją lydėjo talentingos garso menininkės, kompozitorės Ievos Marijos Baranauskaitės muzika.

„Turėjau mokinį, kuris buvo gabus, gerai vaidino, bet buvo išdykęs, krėtė juokus, paskui susidėjo su kieta kompanija, pasivadinusia „Viengungiai“. Vieną dieną tas mano mokinys surimtėjo, pradėjo rašyti knygas. Būtų visai nieko, bet kartą per metus dabar jis man surengia egzaminą, scenos kalbos įskaitą, o aš einu ir mėginu ją išlaikyti“, – scenoje prisipažino aktorius R. Vilkaitis, knygos autoriaus pakviestas paskaityti ištraukos apie tai, kaip mirė poetas.

J. Gaižausko knyga „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“. Mikos Savičiūtės (MIKAphoto) nuotr.

„Juozas įlenda į Vytauto kailį, paskui – į savo. Būtent šitaip reikėtų rašyti „antologijas“, o ne „gimė, mokėsi, nuvažiavo, sirgo, įsimylėjo, pasveiko ir numirė“. Jei kartais pasirodytų, kad tokios knygos dar nebuvo, nusišypsok ir pasakyk – iki šiol tik nebuvo atvertas šis langas“, – taip R. Vilkaitis kalba apie naująjį kolegos kūrinį.

„Aš irgi dažnai pasikalbu su Vytautu Mačerniu, bus įdomu išgirsti kito žmogaus pokalbį. Ir paklausyti jo ne scenos užkulisiuose, ne pro durų rakto skylutę, o knygoje“, – per knygos pristatymą daina pavertęs poeto eilėraštį kalbėjo aktorius G. Arbačiauskas.

Scenoje V. Mačernio dvasią perteikti mėgino ir du išdykę, jau gyvenimo matę, bet vis dar vaikėzai – D. Skamarakas ir S. Uždavinys. Pasirinkę V. Mačernio „Trioletus“, jie atvėrė smagią ir laisvą poeto asmenybės pusę.  

Naujoji J. Gaižausko knyga „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, – dviejų keistų vaikėzų pokalbis, dalijantis kūrybą tarp šiapus ir anapus. „Kai turinio gelmės susprogdina formą, puslapiuose pažyra žaižaruojančios dangaus skeveldros“, – sako knygos apie legendinį, anksti mirusį poetą V. Mačernį autorius. Poeto eilėraščių posmai sugula šalia knygos autoriaus prisiminimų, fantazijų, impresijų ir neįtikėtinų dialogų, kuriuose iškyla nemari poeto asmenybė.

„Džiugu, kad grįžtame prie žodžio, kuris šiais laikais praranda prasmes, išsikreipia, galbūt tai padės mums grįžti prie to, kas slypi žmogaus viduje, ir prie to, iš kur mūsų jausmai ir žodžiai atsiranda“, – į pilną poezijos gerbėjų salę kreipėsi R. Vilkaitis.

J. Gaižauskas ir R. Mikelkevičiūtė. Mikos Savičiūtės (MIKAphoto) nuotr.

„Likus pusvalandžiui iki renginio, stovėjau prie MO muziejaus lauke ir mąsčiau: ar žmonės ateis? Juk čia ne romanai, į kurių pristatymus ateina šimtai… Tai knyga apie poetą. Visai kitokia knyga, kurioje yra ir jo eilės. Prasidėjus vakarui, kai pamačiau pilnutėlę salę žmonių, net šyptelėjau: geresnės dovanos poetui ir poezijai nebūtų galima ir sumanyti“, – pristatymo vakaru džiaugėsi J. Gaižauskas.

Knygos apie V. Mačernį pristatymas Vilniuje – tik pirmoji žinia apie knygą. „Žaižaruojančių dangaus skeveldrų“, jų autoriaus ir poeto eilių skaitytojai jau laukia visoje Lietuvoje. Atsitiktinė skeveldra, įsmigusi poetui V. Mačerniui į smilkinį, šioje knygoje virsta visrakčiu, atrakinančiu suvokimo ribas. Ir tada pažyra įvairių formų ir dydžių literatūrinės dangaus skeveldros iš anapus. Tik kas jas parašė? Ir kodėl jos taip skaudžiai sminga į širdį? „Susitikime drauge ieškoti atsakymų į šiuos ir kitus svarbius klausimus“, – kviečia J. Gaižauskas.

V. Mačernis gimė 1921 metų birželio 5 dieną Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. Vos 24-erių sulaukusį poetą 1944-aisiais pakirto patrankos sviedinio skeveldra.

Pirmosios V. Mačernio poezijos knygos buvo išleistos pokario metais Vakarų Europoje ir JAV: „Vizijos“ – Romoje, „Poezija“ – Čikagoje. Po karo poeto kūrybos niekas labiau nenagrinėjo, nors jo eilėraščiai keliavo iš rankų į rankas. Jo poezijos rinktinė „Žmogaus apnuoginta širdis“ Lietuvoje išspausdinta tik 1970 metais.