Gilus ir santūrus romanas vertinantiems apmąstymų akimirkas bei skaitymą tarp eilučių

Ką reiškia bijoti baimės? Suaugusieji jau įgudę susitvarkyti su neigiamų emocijų pliūpsniu, sušluoti jas su stiprybės šluota ar tiesiog ignoruot, apeit ir nekrutint. Bet, žinoma, ne visi. O ką tai reiškia vaikui? Ir dar, jei ta baimė – nestabilios motinos noras pasitraukti iš beprasmiu tapusio gyvenimo?

Apie depresiją kaip jėgą, kuri nepavaldi jokiems laikams, ji yra, nors jos ir nepripažinsi. Ji tarsi tirštas rūkas, kurio jokiais įstatymais nei pagausi, nei įbauginsi, nei paslėpsi. Apie tai, kad kartais suaugi greičiau, nei tave pasiveja „suaugusiojo“ metai – tai irgi ne visada priklauso nuo tavęs. Apie tai, kad vaikystė yra jausmas, emocinis klimatas, o ne daiktai ir galimybės. Galimybės, tautos laisvė, pasirinkimų ir gyvenimo laisvė ateina vėliau. Vaikystėje laisvai galime būti laimingi savo laimės burbule, nors jis pripūstas ir parišus sparnus. Apie santykius šeimoje ir visuomenėje, apie pėdas ir ištryptus keliukus gyvenime, apie talentą virtusį ginklu prieš save ir gyvenimo įduotą skydą – draugystę.

Tekstą galima skaityt dvejopai – lekiant pralekiant ir neįkinkant sielos į svorį ar narstant it rudeninę žemę – keliant lapą po lapo, lukštenant, kišant mintis lyg rankas gilyn į juodžemį ir atrandant skirtingas plotmes tam, kad pajust tą pasislėpusią, laike sustingusią prasmę bei tikrąjį kūrinio skonį.

REKOMENDUOJU jei savo krepšyje neturite daug vietos, bet norite „kažko rimčiau“, jei nebijote braidžioti šaltesnių jausmų upelyje ir lipnus sovietmečio voratinklis jums nemaišo, jei norite sužinoti dėl kokių skaitinių iš proto eina kaimynai latviai ir suprasti, kad mes savu metu nebuvome vieni – tremtiniai, sistemos priešai, belaisviai, praradę viską ir tyliai svajoję apie laisvę, nes garsiai nebepajėgę, o gal pabūgę. Kartais pamesdavau tą valstybinės sienos ribą ir veikėjai buvo daug arčiau nei Rygoje. Galit imt ir tie, kurie linkę matyti giliau ir pačiupę kiekvieną palyginimą, detalę ar mintį, mėgstat ją pavartyt saulės šviesoje. Imkit ir tie, kurie galvoja, kad gydytojai neserga, o vaikai negali būti stipresni už suaugusiuosius – pamatysit, kartais ne išsilavinimas, o lengvas naivumas yra išsigelbėjimas. Kartais nežinoti yra geriau, nei žinoti. Ir nesvarbu apie ką – kitokį laikmetį, kitokį šeimos modelį, kitokias galimybes. Tiesiog, viską priimti kaip tiesą yra lengviau, nei suvokti, kaip viskas toli tiesos.

Ir vis tik, NEREKOMENDUOJU susiviliojusiems nedidelio formato, savotiškai erotinio viršelio – nemanau, kad tai tinkamas pasirinkimas, pavyzdžiui, kelionei „viskas įskaičiuota“, na, kur atostogų prašosi ir mintys. Meilės, romantikos, šilumos, gražių vaizdų, blizgiai supakuotų gyvenimo tiesų ar įkvepiančių kelionių skonio čia nerasite. Nepatariu, jei nuo sovietmečio išgyvenimų bei to laiko tikrų istorijų Jums jau bloga, o liūdesio gana ir savo. Nepatariu, jei tikitės kažko labai VAU tiesiai ant padėkliuko – čia tą VAU reikia atsikapstyti, ir tikiu, kad kiekvienam jis pasitaikys skirtinguose puslapiuose.