Lietuviškas detektyvas vertas Holivudo ekranizacijos

Kokiu greičiu lekia paslaptys? O kokia papildoma detalė suteikia joms pagreitį? Ar godumas turi kainą? Ir kur, kada bei kodėl tikrai nėra vietos dviems?

Istorija apie tai, kad gyvenimas turi galią apvirsti greičiau nei per akimirką – gal net visus tris kartus per sekundę. Apie tai, kad kartais, visai netikėtai, viena para mūsų gyvenime gali tapti svarbesnė bei reikšmingesnė, nei visi mūsų iki šiol nugyventi metai. Istorija apie ilgaamžę draugystę bei naujas pažintis, apie tai, kad stipriam ryšiui ir komandai puoselėti svarbiausia yra pasitikėjimas ir tikėjimas vienas kitu. Apie teisingus ir klaidingus sprendimus bei jų poveikį vienas kitam. Apie antgamtinius reiškinius, mūsų suvokimo ribas, galimybes ir gobšumą kaip žmonijos foną. Apie tai, kad nuojautą papildžius bent lašeliu logikos ir sauja atidumo galima ne tik išsigelbėti, bet ir pasmerkti. Nelygu kaip ir kuo matuosi.

REKOMENDUOJU pirmiausia vyrams, kurie norėtų pradėti skaityti, bet stovi pasimetę knygyne ir galvoja, kad visi romanai parašyti moterų širdims. Šis, manau, nudžiugins ir jūsų pramoginių leidinių išsiilgusias galvas. Taip pat, siūlau ieškantiems lengvos mistikos apraiškų, holivudinio, bet ne Holivude vykstančio veiksmo, vyriškų reikalų intrigos ir stabilios meilės be abejonių ar romantinių nėriniuotų svaisčiojimų. Tekstas, manau, patiks mėgstantiems ne pūkuotus romanus, o romanus, kuriuose jausti techniškumas, detalių svarba, o įtampa verčiant puslapius lydėtų iki paskutinio atodūsio. Bet pastaroji išaugtų ne iš baimės, o iš smalsumo – kurion pusėn patrauks įvykiai. Rekomenduoju, jei pavargote nuo istorijų pririštų prie „praeitis – dabartis“ linijos ar norėtumėte pasvajoti kas būtų, jeigu būtų, į kokią ateitį gali nuvesti šiandienos atsitiktinumai, o ne kuistis praeities vingiuose. Tad absoliučiai rekomenduoju norintiems pabandyti kažką naujo, pačiupinėti bent vieną žvaigždę fantastikos galaktikoje, bet, vis tik, daryti tai saugiu atstumu, nepakylant per aukštai nuo žemės. Bei, žinoma, siūlau norintiems susipažinti su lietuvių kūryba ir pamatyti, kad gerai rašyti nėra tik profesionalių rašytojų privilegija.

NEREKOMENDUOJU prisiekusiems fantastikos guru, nes įsivaizduoju, kad jums čia gali pasirodyti per seklūs vandenys. Na, nebent norite sumažinti savo įpročių kiekį iki minimumo. Taip pat nerekomenduoju ir visai netoleruojantiems fantastikos bei neturintiems imuninės sistemos logiškai nepaaiškinamiems reiškiniams. Jei net paprasčiausi pora gramų fantastikos elementų jums sugadina ir nusveria į neigiamą pusę kilogramą gero teksto – tai, susimildami, neimkite. Nors, vis tik, jei nenualpote iš beviltiškumo matę bent vieną x-failų seriją, augote terpėje, kurioje nesvetimi pokemonai, digimonai ar drakonų kovos, o, galiausiai, iš patirties ar pasakojimų žinote rusiškos kultūros hierarchijos principus (kas, iš esmės, gali tapti kuo puikiausiu fantastikos pasaulio pradžiamoksliu), manau, kad galite skirti šiai knygai galimybę įrodyti, jog šiek tiek fantastikos gali tapti puikiausiu treneriu fantazijai ugdyti.

Pelėdai PATIKO! Ir nuoširdžiai nebūtų gėda, jei kūrinys būtų išverstas ir į kitas kalbas ar net susuktas filmas (nors, skaitant šią knygą galva ir taip sukosi kaip kino juosta). Vien pavadinimas – intriga, o mintyse turėjau progą paplot už tai, kad mįslė išlaikyta iki pabaigos. Puslapiai skriejo, fantastika nesupykino, o kai kurios smulkmės dar ir praturtino moteriškąjį pasaulį žiniomis. Pvz.: automobilių miške jau nebeišsigąsiu vilko pašaukto kaip „SsangYong“ ? Sakau puiku ir, žinoma, be jokio spaudimo, bet jau laukiu kito autoriaus romano ?