Keistosios literatūros vedlys Jeffas VanderMeeris: artimas Edgarui Alanui Poe ir Francui Kafkai, bet kalba apie ateitį

Keistoji literatūra („weird fiction“) – siaubą ir mokslinę fantastiką jungiantis subžanras, savitai interpretuojantis gotikinę tematiką ir visa tai, kas antgamtiška, makabriška ir kelia šiurpą. Šios literatūros pirmosios bangos ryškiausia žvaigždė yra Howardas Phillipsas Lovecraftas. Naujajai bangai atstovauja amerikiečių rašytojas Jeffas VanderMeeris, kurio romanas „Santaka“ (leidykla „Kitos knygos“, iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė) ką tik pasirodė Lietuvos knygynuose.

„Santaka“ tęsia „Pietinio pakraščio“ trilogiją, kurią pradėjo 2019-aisiais lietuviškai išleistas „Sunaikinimas“.

„Pietinio pakraščio“ trilogijos centre – Sritis X. Tai zona, apgaubta paslapčių, nors ir žinoma mokslininkams. Čia beveik nelikę civilizacijos ženklų, o vietovės tyrinėti atvykę žmonės vienaip ar kitaip nyksta arba jiems ima dėtis keisti dalykai.

Pagrindinis „Santakos“ veikėjas – ekspedicijos vadovas, pravarde Kontrolis, siekiantis perprasti Srities X paslaptis ir suvaldyti chaosą, įsivyravusį po paskutiniosios, „Sunaikinime“ aprašytos, ekspedicijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos skaitytojams pažįstamas amerikiečių rašytojas H.P.Lovecraftas yra laikomas keistosios literatūros žanro pradininku. J. VanderMeeris tęsia tėvynainio pradėtas tradicijas, tačiau įkvėpimo semiasi ir iš animė stiliaus animacijos, iš F. Kafkos kūrybos ir savo sapnų. Rezultatas – tamsios mokslinės fantastikos, nuotykių ir nepažabojamos vaizduotės žaismės mišinys. Autoriaus tekstuose yra postmodernistinės, ekologinės ir postapokaliptinės prozos elementų.

„Pietinio pakraščio“ trilogijos pirmoji dalis „Sunaikinimas“ laimėjo Nebulos ir Shirley Jackson apdovanojimus, trilogija sužavėjo rašytoją Stepheną Kingą. „Santaka“ tapo „The New York Times“ bestseleriu ir sutvirtino VanderMeerio, kaip vieno vizionieriškiausių pastarojo dešimtmečio autorių, reputaciją. „The New York Times“ sako, kad rašytojo stilius primena Poe: klaustrofobiškas, skaitant vis labiau keliantis įtampą.

Angliškai „Santaka“ vadinasi „Authority“. Leidykla svarstė apie pažodinį romano vertimą („Autoritetas“ ar „Valdžia“), tačiau nė vienas šių žodžių neperteikia visos žodžio prasmės ir neišreiškia kūrinio. Anot leidėjų, originale pagal autoriaus sumanymą visi trilogijos pavadinimai yra iš A raidės, taigi ir vertimuose turėtų būti suderinta. Visų trilogijos dalių pavadinimai lietuviškai bus iš S.

„Pavadinau knygą gražiu žodžiu „Santaka“ – aliuzija į kertinį šios trilogijos dalies motyvą, į mistinį įėjimą į Sritį X. Tas įėjimas tekste lyginamas su tam tikra santaka (orig. confluence). Tai susiję ir su viena pagrindinių šioje trilogijoje atskleidžiamų paslapčių“, – apie pasirinktą pavadinimą sako knygos vertėja Aušra Stanaitytė-Karsokienė. Kokios tos paslaptys ir kaip jos susijusios su santaka, sužinoti galima perskaičius knygą. Lietuviškas knygos pavadinimas, kaip ir dailininkės Linos Sasnauskaitės viršelis, yra suderintas su autoriumi.