Laimingo gyvenimo principai pagal Laurent Gounelle

Prancūzų rašytojas Laurent GOUNELLE (53) lietuvių širdis užkariavęs psichologinėmis knygomis „Dievas visada keliauja incognito“, „Diena, kai išmokau gyventi“, „Pažadu tau laisvę“ pasidalino patarimais, kaip išsaugoti dvasinį balansą net ir tamsiausiomis akimirkomis.

Jūsų karjeros kelias vingiuotas: svajojote būti gydytoju, dirbote ekonomistu, o galų gale tapote pasaulinio garso rašytoju.

Jaunystėje troškau būti psichiatru – gal pasąmonėje norėjau išspręsti pats savo problemas! Anuomet siaubingai nepasitikėjau savimi. Svajonės tapti gydytoju neįgyvendinau visų pirma todėl, kad visko bijojau – o ypač žmonių. Buvau labai drovus ir nelaimingas. Be to, tėvai norėjo, kad studijuočiau ką nors rimta. Tad pabaigiau ekonomiką ir finansus.

Netrukau susivokti, kad ši profesija ne man, tad penkerius metus atkentėjęs didžiulėse kompanijose, viską mečiau, dvejus metus sėdėjau be darbo ir galop pakláusiau savo širdies, ką iš tikrųjų noriu veikti gyvenime. Pabaigiau psichologiją ir tapau terapeutu. O štai pastaruosius dešimt metų tiesiog rašau knygas.

Jūsų psichologinės knygos išverstos į 27 kalbas. Ar skirtingos kultūros priima jūsų idėjas apie gyvenimą ir laimę skirtingai?

Studijavau psichologiją JAV, multikultūrinėje aplinkoje. Žmonės ten plūdo iš visų pasaulio kampelių. Tada supratau, kad kultūra – tai tik plonytis paviršius, po kuriuo slypi mus visus vienijančios problemos: baimės, pyktis, ambicijos… Dabar skaitytojai iš kitų šalių man sako: „Toks jausmas, kad pasakoji mano istoriją, tarytum mane pažinotum“.

Ar knygoms skolinatės istorijų iš savo gyvenimo?

Remiuosi savo gyvenimiška patirtimi. Rašyti pradėjau būdamas keturiasdešimties, taigi turiu nemažą bagažą istorijų!

Ką rekomenduotumėte skaitytojams, kurie pandemijos metu jaučiasi nesaugūs, sutrikę?

Pandemija baisi visiems, ypač vyresniems žmonėms. Pats jaudinuosi dėl savo mamos. Nerimą kelia ir ekonomika: daugybė žmonių netenka darbo, įmonėms gresia bankrotas. Nepaisant to, linkiu išlikti ramiems.

Daug metų jaučiau, kad mūsų gyvenimas negalės amžinai suktis vien apie ekonomiką: toks modelis niokoja mūsų planetą ir nesuteikia žmonėms laimės. Dabar turime progą pakeisti vartotojišką pasaulio santvarką. Juk svarbiausia gyvenime – atrasti harmoniją su savimi ir kitais, leisti laiką su artimaisiais, puoselėti balansą gamtoje ir širdyje. Turiu vilties, kad šiam sudėtingam periodui pasibaigus, gyvensime geresniame pasaulyje.

Rašote apie žmones, ieškančius laimės ir gyvenimo prasmės. Ar pats ją atradote? Gal turite receptą?

Turiu kelis principus:

1. Klausykite savo širdies, nes būtent ji dažniausiai turi visus atsakymus į nerimą keliančius klausimus.

2.  Pažinkite save, būkite sau atlaidūs (bet nesileiskite užvaldomi silpnybių), mokykitės vertinti save ir savo gerąsias savybes.

3. Visad prisiminkite, kad tikrą laimę patiriame atrasdami ryšį su kitomis gyvomis būtybėmis, nepaisant jų silpnybių – priimkite kitus tokius, kokie jie yra, o jie priims jus. Gyventi meilėje – geriausia gyvenimo dovana.

4. Pildykite savo svajones. Tai įmanoma tik tada, kai priimi nesėkmes, nes juk siekdami tikslo kartkartėmis ir suklumpame.