Rasa Baškienė: „Per Antrąjį pasaulinį karą parašytas romanas yra nežmoniškai aktualus“

Viena svarbiausių XX amžiaus knygų. Šedevras, turintis patekti į kiekvieną geriausiųjų sąrašą. Žvilgsnis į šių dienų karą ir taiką iš Antrojo pasaulinio karo perspektyvos. Tokie ir panašūs pagyrimai literatūros apžvalgose skamba Vasilijaus Grosmano epiniam romanui „Gyvenimas ir likimas“. „Šis romanas yra nežmoniškai aktualus“, – teigia knygų autorė, apžvalgininkė, visuomenės veikėja Rasa Baškienė.

Būtent R. Baškienės iniciatyva į lietuvių kalbą buvo išverstas romanas, pasakojantis apie fiziko mokslininko šeimos likimą per Stalingrado mūšį Antrajame pasauliniame kare. Romaną į lietuvių kalbą išvertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Alma littera“.

V. Grosmanas gimė 1905 metais Ukrainoje, netoli Kyjivo. Apsakymus rašyti jis pradėjo dar jaunystėje, dirbdamas anglių kasykloje. Karo metais fizikas ir matematikas V. Grosmanas buvo Raudonosios armijos laikraščio „Krasnaja zvezda“ korespondentas, intelektualas, apkasuose įgavęs paprastų kareivių pasitikėjimą. Savo akimis matęs svarbiausius Antrojo pasaulinio karo mūšius, jis savo romane atskleidė karo užkulisius ir siaubingai susiklosčiusius žmonių likimus. Knyga „Gyvenimas ir likimas“ greičiausiai niekada taip ir nebūtų išvydusi dienos šviesos, net ir iškarpyta, tuomečiai sovietų vadovai ją uždraudė leisti, – 1961 metais knygos rankraštį konfiskavo KGB. Apskirtai buvo pasakyta, kad šios knygos rusai neturėtų matyti ateinančius 200 metų. Savo šalimi nusivylęs rašytojas 1964-aisiais dienas baigė visiškai atstumtas ir apleistas. Vis dėlto, viena knygos kopija išliko, V. Grosmano draugas ją užfiksavo mikrofilme. Tarpininkaujant Andrejui Sacharovui, jį pavyko išvežti į Vakarus.

Pirmasis knygos leidimas išėjo Šveicarijoje 1980 metais, praėjus 16 metų po rašytojo mirties, vėliau knyga išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose. Holokausto tema amerikiečiams pasirodė įdomi ir aktuali, juo labiau kad ir paties rašytojo motina buvo nužudyta nacių, – romano epizodas apie jauną, netekėjusią gydytoją, kurios gyvybę naciai koncentracijos stovykloje nori išgelbėti, bet ji pasirenka mirti dujų kameroje su pakeliui į Aušvicą sutiktu berniuku Davidu, yra sukrečiantis. Knygai ir jos autoriui pasipylė solidūs vertinimai ir pagyros.

R. Baškienė pasakoja apie šią knygą išgirdusi viename iš literatūrinių naujienlaiškių, kurie periodiškai įkrinta į jos pašto dėžutę. Pasakojimas apie knygą ją taip sužavėjęs, kad nusprendė parsisiųsti knygą anglų kalba. „Kai pradėjau ją skaityti, ištiko karantinas, laiko buvo daug, tačiau skaityti V. Grosmaną angliškai nebuvo lengva, – pasakoja. – Tada dukra šią knygą man atsiuntė originalo kalba – rusiškai. Maniau, skaityti bus lengviau, bet nebuvo – suprantu, kiek darbo į vertimą įdėjo S. Parulskis.

R. Baškienė pasakoja, kad Ukrainoje gimęs V. Grosmanas savęs žydu niekada nelaikė, tačiau per holokaustą jis buvo iš tų, kurie rinko medžiagą apie koncentracijos lagerius. Savo knygoje rašytojas sulygina nacizmą ir komunizmą ir teigia, kad abi ideologijos turėjo tik vieną tikslą – begalinį galios ir valdžios troškimą.

„Gyvenimas ir likimas“ – tamsos romanas, jis gali būti slegiantis, kai skaitome apie tuos, kurie nedvejoja išduoti, kad išgelbėtų savo gyvybę, tačiau kartu jis pretenduoja išsaugoti tiesą ir parodyti, koks didis, koks stiprus žmogus gali būti, kai atsiduria ant kankinančios skausmo ribos, kuri ir skiria žvėrį nuo žmogaus.

„Kruvinos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos kariuomenių skerdynės – tik nedidelis šios epinės istorijos akcentas. Iš įvairiausių veikėjų – rusų, vokiečių, žydų ir kitų tautybių žmonių – pasakojimų gijų autorius nuaudė ištisą dviejų XX amžiaus politinių sistemų – nacistinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos – istorijos kilimą, kuriame raibuliuoja eilinio kareivio ir generolo, sūnų praradusios motinos ir į dujų kamerą žengiančio šešiamečio berniuko, žydo mokslininko ir seno komunisto slapčiausios mintys, baimės ir troškimai. Kiekviena istorija, kiekvienas knygos puslapis skaitytojams atskleidžia pribloškiančią tiesą apie dviejų nežmoniškų totalitarinių režimų panašumą, jų kraugerišką prigimtį ir siekį sunaikinti žmonėse bet kokias žmogiškumo apraiškas“, – teigia R. Baškienė.

Romano apimtis – didžiulė. Knyga ne tik stora, joje gausu veikėjų, istorijų iš pirmųjų – autoriaus lūpų, vaizdų, kuriuos sunku suprasti nebuvusiesiems kare. Nebent nuspėti iš nuotraukų, kurios šiomis dienomis mus pasiekia iš Ukrainos karo. Karas ypač atskleidžia žmogaus prigimties galias ir išryškina tai, ką kasdienybėje esame linkę nuslėpti. Vienintelis gerumas gali bent kiek sušvelninti karo baisumus. Kaip savo knygoje „Gyvenimas ir likimas“ rašė V. Grosmanas: „Žmonių istorija nebuvo gėrio, siekiančio nugalėti blogį, kova. Žmogaus istorija – tai didžiulio blogio, siekiančio sumalti žmogiškumo grūdelį, kova. Bet jeigu ir dabar žmoguje nenužudytas žmogiškumas, tai blogis jau nepasieks pergalės.“