Įprasta manyti, jog gerai knygai verta virsti filmu. Beveik kiekvienas finansiškai sėkmingas kūrinys sulaukia kino kūrėjų dėmesio ir tampa žiūrovų itin laukiama ekranizacija. Iš knygų pasaulio gimę tokie visiems gerai žinomi šedevrai kaip „Haris Poteris“, „Žiedų valdovas“, „Krikštatėvis“ bei daugelis kitų. Vis dėl to, kino ir knygų industrijose yra buvę ir atvirkštinių atvejų – populiarumo sulaukęs filmas, serialas arba televizijos laida įgavo literatūrinio kūrinio, stalo žaidimo, dėlionės ir kitas formas. Kokioms ekranizacijoms ir televizijos laidoms buvo lemta išlipti iš televizoriaus ekranų – pristato interneto knygynas „Patogu pirkti“.
Būdas susipažinti su istorija iš arčiau
Novelizacija – tai išvestinis romanas, parašytas adaptuojant istoriją iš filmų, serialų, animacinių filmukų, komiksų ar vaizdo žaidimų. Dažnai tai tampa komercinės sėkmės pelniusių filmų rinkodaros kampanijų dalis, kuriuos rašo patyrę rašytojai, remiantis ankstyvo filmo scenarijaus projektu. Knygos, parašytos pagal filmus detaliau paaiškina įvykius, vykusius ekrane, kuriems nebuvo laiko filme – veikėjų vidinius pasaulius, poelgių motyvacijas, tikslus, parodo kitus įvykių kampus, o kartais tai tampa būdu pateisinti tam tikras siužetines spragas.
Filmų novelizacija prasidėjo XX a. nuo nebylių filmų „įgarsinimo“ knygose – antrajame dešimtmetyje pasirodė nebylaus prancūzų kriminalinio serialo „Vampyrai“ (pranc. „Les vampires“) literatūrinė adaptacija. Po jo sekė kitas nebylus mistikos ir siaubo žanrui priskiriamas filmas, virtęs rašytiniu kūriniu – „Londonas po vidurnakčio“ (angl. „London After Midnight“) – beje, tai vienas geidžiamiausių dingusių nebyliojo kino filmų.
Vienas iš pirmųjų filmų su įrašytu garsu, virtęs knyga, buvo gerai žinoma istorija apie milžinišką gorilą, gyvenančią Kaukolės saloje – „King Kongas“, kurią parašė autoriai Edgar Wallace ir Merian C. Cooper. Po šio filmo adaptacijos sekė daugybė kitų milijonus uždirbusių ir jau klasika laikomų filmų novelizacijos – „Žvaigždžių karai“, „Svetimas“, „Žvaigždžių kelias“, „Terminatorius“, „Nasrai“, „Džeimsas Bondas“, „X failai“ ir kiti. Romanai, adaptuoti pagal kino filmus, buvo ypač populiarūs iki pasirodant vaizdajuostėms, mat tai buvo galimybė žmonėms dar kartą „peržiūrėti“ patikusius kino filmus ir labiau įsigilinti į veikėjus bei istorijos siužetą.
Vis dėlto, nors, atėjus skaitmeniniam amžiui, ir atsirado daugiau galimybių žiūrėti mėgstamus filmus dar ir dar kartą, filmai virtę knygomis vis dar yra mėgstami. Pavyzdžiui, 2014 m. mokslinės fantastikos rašytojo Greg Cox romanas „Godzila“, išleistas prieš pat atnaujintą filmo versiją, susižėrė daug liaupsių ir netgi pasiekė „The New York Times“ bestselerių sąrašą. Tiesa, Lietuvoje pagal filmus adaptuoti romanai nėra plačiai pardavinėjami, nes daugelis jų nėra išversti į lietuvių kalbą.
Nuo vaizdo žaidimų iki knygų
Ne tik sėkmingiems filmams ar televizijos serialams lemta virsti knygomis – ne vienas daugybės dėmesio susilaukęs vaizdo žaidimas taip pat yra įgavęs knygos formatą. Pavyzdžiui, vienas geriausių laikomas vaizdo žaidimas „Žudikų brolija“, kurio įvairiomis formomis buvo parduota virš 80 milijonų kopijų, virto itin įtraukiančiu epiniu pasakojimu ir atgimė romane apie valdžią, sąmokslą ir kerštą – „Assassin‘s Creed. Renesansas“. Autoriaus Oliver Bowden parašyta adaptacija pasakoja apie jaunuolį Ecijų, kuris, išduotas valdančiųjų Italijos šeimų, ruošiasi keršto žygiui, kad sunaikintų šeimos skriaudėjus ir apgintų jos garbę. Jis mokosi iš didžiųjų žmonijos protų kaip Leonardas da Vinčis ir Nikolas Makiavelis, nujausdamas, kad jo išlikimas priklausys tik nuo įgytų įgūdžių.
Daugelis kitų taip pat žinomų vaizdo žaidimų virto skaitomais romanais: „Gears of War“, „Halo“, „Resident Evil“, „Silent Hill“, „World of Warcraft“ ir kiti.
Beje, populiariu leidiniu tapo knygelės, orientuotos į mažuosius žaidėjus, kurios padeda įveikti žaidimus. Pavyzdžiui, itin pamėgtas nuotykių ieškotojų ir tyrinėtojų žaidimas „Minecraft“ yra išnagrinėjamas knygose „Minecraft. Kaip viską surasti“ bei „Minecraft. Kaip išgyventi Minecraft Dungeons požemiuose. Didvyrių knyga“. O norintieji dar labiau įsijausti į netikėtumų kupiną „Minecraft“ pasaulį, užduočių knygoje „Minecraft. Kaip išgyventi“ ras daugiau nei 500 lipdukų, kurie padės sukurti naudingus įrankius ir pasigaminti šarvus.
Atgimusios televizijos laidos
Daug dėmesio susilaukiančioms televizijos laidoms taip pat lemta įgauti kitą formatą ir taip pasiekti dar didesnę auditoriją, „išlipus iš televizijos ekranų“. Norint surasti iliustruojančių pavyzdžių nereikia ieškoti toli – Lietuvoje itin populiarūs protmūšių žaidimai, prie televizoriaus ekranų prilipinę daugybę žiūrovų, vienas po kito virto pamėgtais stalo žaidimais. Nauja žaidimo forma suvienija šeimos narius, artimuosius ir draugus ir suteikia galimybę išbandyti savo jėgas intelektualinėse rungtyse.
- „Auksinis protas“
Šio žaidimo sumanytojai Arūnas Valinskas ir Andrius Tapinas išvystė šį projektą į sėkmingiausią intelektinį žaidimą Lietuvoje, pritraukusį daugybę įvairiausio amžiaus ir profesijų žiūrovų. Vis dėlto, kad tai netaptų tik prie televizijos ekranų prikaustančia pramoga, pagal šią laidą dabar yra sukurtos ir kelios knygos bei stalo žaidimai.
Žiūrimumo rekordus pasiekusi laida virto užduočių knyga su iššūkį keliančiais 4000 klausimų leidinyje „Auksinis protas. 4000 klausimų“ bei enciklopedija „Auksinis protas. Enciklopedija. 999 klausimai“, praturtinta įdomiausiais klausimais, nuotraukų ir meno reprodukcijų iliustracijomis.
Mėgstantiems žiūrėti „Auksinį protą“, tačiau nedrįstantiems sudalyvauti gyvai – gera praktika gali tapti ir pagal šią laidą sukurti stalo žaidimai – „Auksinis protas. Didysis stalo žaidimas“, kortelių žaidimas „Auksinis protas. Startas“ bei greitas ir smagus žaidimas „Auksinis protas. BLITZ“. Tai puiki galimybė išbandyti savo jėgas ir pasijausti tarsi kovojant su konkurentais televizijos studijoje. Beje, „Auksinio proto“ stalo žaidimai yra smagus ir įtraukiantis užsiėmimas draugų kompanijoje – jų instrukcijos nesudėtingos ir pats žaidimas netruks daugybės valandų.
- „Kas ir kodėl“
Dar viena prodiuserio ir televizijos laidų vedėjo Arūno Valinsko žaidimo idėja – sėkminga televizijos viktorina „Kas ir kodėl“. Ši laida darbo dienomis pasitinka LRT televizijos žiūrovus su laidos vedėju Dariumi Jurgelevičiumi priešakyje ir yra ypač pamėgta protmūšio gerbėjų. Laida taip pat įgavo stalo žaidimo pavidalą ir virto kortelių žaidimu „Kas ir kodėl“ – jam įveikti prireiks ne tik žinių, bet ir greitos reakcijos bei originalumo. Žaidimą sudaro trijų turų žaidimo kortelės bei „Smūgio“ ir „Išlikimo kovos“ kortelių užduotys, jį galima žaisti nuo 2 iki 9 žaidėjų. Pagal šį žaidimą viktorinos kūrėjai taip pat sukūrė ir knygą „Kas ir Kodėl? Iliustruotoji enciklopedija“.
- „galvOK“
Televiziją, radiją ir internetą užkariavęs žaidimas įgavo stalo žaidimo formą ir dabar gali būti pasiekiamas ir namuose. Pirmojo karantino metu gimęs projektas „galvOK“ virto stalo žaidimu ir tapo tikru išsigelbėjimu nuo rutinos ir smagia pramoga artimųjų būryje. Šį žaidimą galima žaisti ir dviese, ir didesnėje draugų kompanijoje iki 12 žmonių, jį sudaro daugiau nei 300 klausimų, išmanios, netikėtos ir šmaikščios kortelės bei specialios „super kortelės“.
- „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“
Intelektualinius žaidimus mėgsta ne tik suaugusieji, bet ir vaikai! Pagal TV projektą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ parengta knyga „1000 klausimų ir atsakymų“ – tikras lobis smalsiems vaikams, mėgstantiems pramankštinti savo smegenis. Įdomiausių klausimų, išskirtinių faktų, loginių užduočių kupina knyga taip pat papildyta vaizdo, garso ir foto klausimais bei užduotimis, kurioms reikės pasitelkti į pagalbą šiuolaikines technologijas – tad nuobodžiauti tikrai neteks.
Palikite komentarą