Istorinio romano „Fata morgana“ skaitytojai nusekė paskui Kėdainių legendas

Neseniai pasirodęs kėdainietės Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Fata morgana“ pamažu tampa socialiniu reiškiniu ir neįprastu būdu geriau pažinti Kėdainius bei jų apylinkes. Miesto gyventojus, taip pat iš visos Lietuvos atvykusius svečius knygos autorė ir istorikas Vaidas Banys pakvietė į neįprastą knygos pristatymą-kelionę pagal romano siužetą. Keliai buvo netikėti, persmelkti legendų bei įdomiausių istorinių faktų.

Ištikimiausi romano „Fata morgana“ skaitytojai nepabūgo vasaros karščių. Jie neatbaidė nuo penkių valandų ekskursijos, kuri prasidėjo Kėdainių senamiestyje. Nuo kaitros ekskursijos dalyviai slėpėsi medžių ir senųjų pastatų pavėsyje. Ypatingos ekskursijos dalyviams buvo specialiai atvertas Sirutiškio dvaras ir jo rūsiai, taip pat Šventybrasčio bažnyčios rūsiai. Juose aidėjo šiurpios knygos legendos ir pasakojimai.

Leidyklos „Alma littera“ išleistas istorinis romanas „Fata morgana“ skaitytojus nukelia į praeitį, į Kėdainių apylinkes tarpukariu ir per Antrąjį pasaulinį karą. Sirutiškyje, šalia Nevėžio, gyvena jauna mergina Elena. Anksti netekusi tėvų, ji kabinasi į nelengvą to meto gyvenimą, kuris kartais primena makabrišką siaubo filmo scenarijų. Romane pasakojamas ne tik sudėtingas Elenos likimas, bet ir istorijos apie Kėdainių apylinkių dvarininkus, čia gyvenusius ir nužudytus žydus.

Knygos kūrėja ekskursijos dalyvius pakvietė į Kėdainių senamiestį, kur iki šiol stovi išlikę žydų namai ir sinagoga. Į kelionę nuosavais automobiliais išsirengę skaitytojai pamatė ne tik juos, bet ir daugelį romane minimų vietų: grafų Komorovskių šeimai priklausiusį Sirutiškio dvarą, Kalnaberžės dvarą, kuriame nuo vaikystės pamilęs šį kraštą kartu su šeima gyveno Rusijos imperijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas. Vaikščiodami po Kėdainius jie klausėsi pasakojimų apie prieš šimtą metų gyvenusius ir čia klestėjusius žydus bei dvarininkus.

Daugiausia skaitytojų susidomėjimo sulaukė viena paslaptingiausių knygos vietų – Šventybrastis.

„Šventybrasčio bažnyčia stovi šalia keturis šimtmečius, o gal ir dar daugiau metų skaičiuojančių šventųjų ąžuolų, netoliese yra ir alkavietė. Pagonybė su krikščionybe čia taip persipynusios, kad akmeniniai dubenys, kuriuos senovėje naudojo aukojimo ritualams, šiandien stovi bažnyčios prieangyje pripilti šventinto vandens“, – apie vieną iš savo romano vietų pasakoja knygos autorė S. Dirsytė.

Istorikas V. Banys patvirtina: prieš šimtmetį Šventybrastyje vykę šiurpūs įvykiai, visas kaimas vakarop apmirdavo. Vaikai buvo suvaromi į namus, durys ir langai užveriami. Pasakojama, kad kaimo gyventojus bauginusi naktimis vaikštanti ir ramybės gyviesiems neduodanti tragiškai mirusios Barboros šmėkla. Jos istorija taip pat įamžinta romane „Fata morgana“.

Pasak V. Banio, kunigą nuo mirusios Barboros naktinių žygių net saugojo ginkluota apsauga. Vietos gyventojai pasakoja, kad vaidentis ji nustojo tik tuomet, kai vyrai atkasė Barboros kapą ir pasielgė su jos kūnu taip, kaip dažnai tuo metu elgdavosi su moterimis, kurias palaikydavo raganomis. Barbora po mirties sulaukė panašios lemties kaip Kernavėje archeologų atkasta moteris, praminta Kernavės ragana, kurios palaikams buvo nukirsdinta galva, o krūtinė persmeigta drebuliniu kuolu.

Šventybrastyje iki šiol yra išlikusi „Fatoje morganoje“ minima zakristija, anuomet tapusi šiurpių įvykių epicentru, o Šventybrasčio bažnyčioje iš tų laikų išliko ir knygoje minimas šv. Barboros paveikslas, kurio siužetą ir reikšmę romane bando nupasakoti kunigas Paulius. Būtent jis mergino pas jį dirbančią kaimo gražuolę Barborą. Istorikas V. Banys aiškina, kad visai nenuostabu, jog po šiurpių įvykių, susijusių su Barbora, jos bendravardės šventosios garbinimo kultas šioje vietoje stipriai prigeso.

Visgi daugybė Barboros istorijų, net ir po tiek metų, kaip žodinis paveldas sklinda iš lūpų į lūpas. Istorikas V. Banys ekskursijos dalyviams pasakojo niekam negirdėtų šios istorijos detalių, kurių jis pats rado išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose. Ekskursija tądien baigėsi kaimą šiurpinusios Barboros kapo paieškomis.

Pirmąją, tačiau tikrai ne paskutinę ekskursiją – artimiausios planuojamos liepos ir rugpjūčio mėnesiais – romano „Fata morgana“ keliais surengusi knygos autorė Kėdainių miesto ir apylinių, taip pat visos Lietuvos gyventojams siūlo kartu su knyga atrasti dar nepažintą miestą. Keliauti šiais keliais galima ir po vieną, ir kartu su istoriku V. Baniu. „Karantinas paskatino mus daugiau judėti po gimtinę, geriau pažinti miestus ir miestelius, kurių tik pavadinimą kartais būname girdėję, – sako romano „Fata morgana“ autorė. – Kėdainiuose yra nepaprastai įdomių vietų, kurias verta pamatyti.“

Apie 50 kilometrų maršruto, kuris tęsiasi per knygoje minimas vietas, romano autorė per dieną yra apvažiavusi dviračiu. Ji sako, kad keliauti Nevėžio slėniu, kuriuo taip žavėjosi iš šių vietų kilęs literatūros Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, nepaprastai įdomu, nors ir kur kas sunkiau, nei važiuoti automobiliu. „Esu sudariusi maršrutą, kurį padeda sekti GPS vietos sekimo programa, taigi klaidžioti neteks, – nuo Kėdainių senamiesčio, pro Kėdainių dvaro sodybos parką, išlikusį minaretą, Babėnų mišką, Nevėžio slėniais galima nukeliauti iki Sirutiškio bei Kalnaberžės dvarų ir Šventybrasčio bažnyčios. Kad ją pasiektumėte, teks dviratį persivesti kabančiu tiltu per Nevėžį. Visgi tokia kelionė reikalauja ištvermės, todėl rekomenduoju ją patyrusiems keliautojams“, – sako Sonata.

Žemėlapį kelionei dviračiu arba pėsčiomis pagal romano „Fata morgana“ siužetą, taip pat informaciją apie ekskursijas ir daugiau detalių apie pasakojime minimas vietas knygos autorė pateikia savo asmeninėje svetainėje sonatadirsyte.lt.