Prieš parašydamas žymiuosius kūrinius „Gyvulių ūkis“ ir „1984“, Georgeʼas Orwellas jaunas savo dienas leido tarp Londono valkatų, vėliau persikėlė į Paryžių, čia buvo apvogtas ir nublokštas už skurdo ribos. Taip jis surinko išsamios medžiagos apie vargingiausių didmiesčio gyventojų gyvenimą. Šios bastūniškos G. Orwello asmeninės patirtys sugulė į pirmąją jo knygą „Dienos Paryžiuje ir Londone“ (vertė Arvydas Sabonis).
Orwellas (tikrasis vardas Eric Arthur Blair) gimė 1903 m. vidurinės klasės šeimoje. Jo tėvas dirbo britų vyriausybei, Opijaus departamente Indijoje, čia ir gimė garsusis rašytojas. Pabaigęs mokslus Anglijoje, G. Orwellas keletą metų Birmoje dirbo policininku. Grįžęs į Londoną susidomėjo vargšų gyvenimu ir jų vieta visuomenėje.
Londone G. Orwellas persirengė valkatos drabužiais, pasikeitė vardą ir leido dienas vargšų rajonuose. Teko visaip saugotis, kad neišduotų savo vidurinės klasės manierų. Tai, ką pamatė per metus tokio gyvenimo, tapo „Dienų Paryžiuje ir Londone“ pagrindu. Knygoje, priešingai nei gyvenime, pirmiau aprašomos Paryžiaus, o ne Londono patirtys.
Persikėlęs į Paryžių būsimasis rašytojas tęsė eksperimentą, bet kai kažkas pavogė jo kuklią mantą, jis tapo tikrove. Ši vagystė taip pat tapo medžiaga knygai. Kovotojas prieš socialinę neteisybę ir žmogaus pažeminimą dienas leido su tokiais pat klajokliais kaip ir pats, jie ir tapo jo knygos veikėjais. Tai šaligatvių dailininkas Bozo, vardijantis žvaigždynus nakties danguje, ir padavėjas – buvęs Rusijos armijos kapitonas Boris, kuris neišsižada praeities, bet dabar svajoja atidaryti savo restoraną.
Ši knyga išpopuliarino pseudonimą, kuriuo rašytoją atpažįsta milijonai skaitytojų visame pasaulyje. Ne viena leidykla atsisakė spausdinti pirmąją G. Orwello knygą, o kai atsirado leidėjas, jis, pasitaręs su teisininku, iškėlė vienintelę sąlygą – pakeisti kai kurias pavardes ir vietoj keiksmažodžių sudėti daugtaškius. Autorius neprieštaravo ir tai buvo padaryta.
„Jei niekam kitam nesvarbu, norėčiau, kad knyga būtų išleista pseudonimu. Reputacijos, kurią šitai darydamas prarasčiau, neturiu, o jeigu knyga sulauks nors kiek pasisekimo, visada galėsiu vėl panaudoti tą patį pseudonimą“, – autorius rašė leidėjui, ko gero, norėdamas apsaugoti tėvus tuo atveju, jei recenzentai išvadintų knygą skandalinga. Iš kelių sugalvotų pseudonimų tiek pačiam autoriui, tiek leidėjui labiausiai patiko George Orwell.
Kuklus pirmas tiražas sulaukė nedidelės sėkmės, netgi pateko į perkamiausių knygų sąrašus, tačiau greitai dingo iš skaitytojų akiračio. „Didysis proveržis įvyko 1940 metais, kai „Penguin“ leidykla 55 000 egzempliorių tiražu išleido pigų leidimą, tiek viršelyje, tiek savo kataloguose priskyrusi knygą grožinės literatūros sričiai (įdomu, kad vėlesni jos leidimai jau nebuvo šitaip klasifikuojami)“, – šiemet išleistą knygą palydinčiame straipsnyje rašo vertėjas A. Sabonis.
Orwellas praveria niūraus pasaulio duris, bet aprašo jį su humoru. Jautriai pasakodamas apie skurdą rašytojas pastebi, kad būtent svajonės gyvenimo klajokliams neleidžia nuslysti į liūdesio bedugnę. Dėl to net ir praėjus beveik devyniasdešimčiai metų nuo originalaus knygos leidimo, pirmoji G. Orwello knyga „Dienos Paryžiuje ir Londone“ išlieka aktuali ir skaitytojų mėgstama.
Palikite komentarą