TOP 10 laukiamiausių „Vilnaus knygų mugės 2025” knygų naujienų

2025-ųjų metų „Vilniaus knygų mugė” jau visai netrukus atvers duris literatūros mylėtojams! Vasario 27 – kovo 2 d. LITEXPO erdvės vėl prisipildys knygų, susitikimų su autoriais, diskusijų, koncertų ir kultūrinių atradimų. Tai ne tik didžiausias literatūrinis renginys Baltijos šalyse, bet ir unikali proga pirmiesiems susipažinti su laukiamiausiomis metų knygomis ir jų autoriais.

Interneto knygynas patogupirkti.lt pristato ryškiausias naujienas ir leidinius, kurių šiemet nekantriai laukia skaitytojai. Kviečiame pasinerti į literatūros pasaulį ir atrasti, kokias knygas verta įtraukti į savo skaitinių sąrašą.

Chris Carter „Stebintis mirtį“

Chris Carter – italų kilmės brazilų rašytojas, kriminalinės psichologijos specialistas, ilgus metus tyrinėjęs nusikaltėlių elgseną. Studijavęs psichologiją Mičigano universitete, jis dirbo kriminalinės psichologijos komandoje, kuri analizavo sunkiausius nusikaltimus ir apklausė serijinius žudikus. Būtent šios patirtys tapo jo romanų pagrindu – kiekviena detalė, kiekvienas nusikaltimo aprašymas yra kruopščiai pagrįstas tikrove.

Svajoję susitikti su rašytoju jo kūrybos gerbėjai turės unikalią progą akis į akį pamatyti žmogų, sukūrusį detektyvą Robertą Hanterį! Rašytojas atvyksta į šių metų knygų mugę. Chris Carter knygos patinka įtemptų, psichologiškai giluminių detektyvų gerbėjams, kuriuos žavi serijinių žudikų psichologija ir šiurpios nusikaltimų bylos. Autorius nepataikauja silpnų nervų skaitytojams – jo knygos alsuoja autentiškumu, o vaizduotę stingdantys nusikaltimų aprašymai nepalieka abejingų.

Rašytojo knygas leidžianti leidykla knygų mugei ne tik perleis du skaitomiausius trilerius – „Mirties skulptorius“ ir „Vieną po kito“, bet ir pradžiugins 2024 metais pasirodžiusiu nauju detektyvu – „Stebintis mirtį“. Veiksmo kupini tyrimai, pamišę serijiniai žudikai ir sumanūs žiaurių nusikaltimų padalinio detektyvai, nuo kurių priklauso ar išgyvens paskutinė nusikaltėlio auka. Tyrimas vyksta, detektyvai laksto, visi laukia kuo baigsis išlikimo lenktynės… Skaitytojas – ne išimtis.

Lars Mytting „Seserų varpai“

„Malkos žmogų šildo dukart – jas skaldant ir jas kūrenant.“ Lars Mytting – norvegų rašytojas, išgarsėjęs knyga „Norvegų giria“ (ne Haruki Murakami), kurioje pasakoja apie medžio kultūrą, senąjį medžio apdirbimo meną ir žmogaus ryšį su mišku.

Lietuvių kalba pirmiausia pasirodė romanas „Plauk su skęstančiais“ – tai beveik visą amžių apimantis pasakojimas apie savęs paieškas ir, žinoma, meilę miškui.

Antrasis kūrinys – trilogija „Seserų varpai“, kurią sudaro trys knygos: „Seserų varpai“, „Heknių audinys“ ir „Pragaišties naktis“. Tai legenda besiremianti epinė šeimos drama apie trijų kartų šeimos istoriją: meilę, išdavystes ir nuoskaudas, sielvartą, drąsą ir pasiaukojimą.

Atšiauri XIX amžiaus Norvegijos kaimo gyventojų buitis ir kasdienybė, krikščionybė ir pagonybė, įstabūs gamtos vaizdai ir norvegų mitologija – visa tai suausta į nepakartojamą audinį. Tai istorija apie pokyčius, kurie veržiasi į seną Norvegijos kaimą, apie žmones, kurie visomis išgalėmis priešinasi viskam, kas nauja ir gina įprastą gyvenimo būdą, tradicijas, tikėjimą. Skaičiusiems ar dar besiruošiantiems susipažinti su šio rašytojo kūryba tereikia pasižymėti knygų mugėje datą, kada galima susitikti su šiuo autoriumi.

Liudmyla Dolhonovska „Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos”

Valerijus Zalužnas – žmogus, kurio sprendimai nulėmė Ukrainos gynybą ir pakeitė šiuolaikinės karo strategijos suvokimą. Šis legendinis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, 2022 m. buvo įtrauktas į „Time” šimtuko sąrašą kaip viena įtakingiausių pasaulio asmenybių. Kas slypi už „geležinio generolo“ įvaizdžio? Kokios jo lyderystės pamokos ir žmogiškieji išgyvenimai?

Strateginės komunikacijos ekspertė Liudmyla Dolhonovska, buvusi V. Zalužno patarėja, leidžia skaitytojams iš arčiau pažinti šį istorinį lyderį. „Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos” – pirmoji pasaulyje knyga apie V. Zalužną, jo priimtus lemtingus sprendimus, vadovavimo stilių ir žmones, kurie stovėjo šalia. Knyga patiks tiems, kuriuos domina ne tik karo istorija, bet ir tikro lyderio kelias – jo stiprybė, atsakomybė bei žmogiškumas kovos lauke.

Tania Pjankova „Raudonųjų skruzdžių amžius“

Mes ne šios žemės druska. | Mes – jos karti duona, | paniekinti ir vėl atgimę | iš paskutinio meilės trupinio…

Dar vienos knygų mugės viešnia – Ukrainos rašytoja Tania Pjankova. Jos romanas „Raudonųjų skruzdžių amžius“ – tai pasakojimas apie vieną sudėtingiausių ir šiurpiausių Ukrainos istorijos puslapių – 1932-1933 metų Holodomorą. „Raudonos skruzdės“ tai tarsi metafora, simbolizuojanti nuolat egzistuojančią grėsmę, blogį ar represinę sistemą, kuri keičia pavidalą, bet niekada visiškai neišnyksta.

Tania Pjankova savo romane nagrinėja žmonių išgyvenimus totalitarinėje visuomenėje, kur siaubas, priespauda, smurtas ir nežmoniškumas tampa kasdienybe. Autorė primena, kad pavojai, slypintys represinėse sistemose, gali pasikartoti, jei apie juos bus pamiršta. Romane ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus vidiniam pasauliui ir gebėjimui išgyventi net ir pačiomis baisiausiomis sąlygomis. Emociniai išgyvenimai, moraliniai pasirinkimai ir kova už žmogiškumą – tai pagrindiniai motyvai, kurie iškelia šį kūrinį virš paprasto pasakojimo apie istorines tragedijas.

Nenad Veličkovič „Sachibas. Impresijos iš depresijos“

Bosnių rašytojas Nenad Veličkovič savo satyriniame romane „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ kviečia pažvelgti į pokarinės Bosnijos realybę Vakarų pasaulio akimis – bet ar tikrai tai padeda ją suprasti? 2002 m. pasirodžiusi knyga, parašyta laiškų forma, pasakoja apie homoseksualų britą, atvykusį su taikos misija į Bosniją. Rimtu tonu rašytuose laiškuose mylimajam jis dalijasi savo įspūdžiais apie šalį, jos žmones ir papročius, tačiau jo žvilgsnis kupinas kolonijinės arogancijos.

Aštri N. Veličkovič satyra kelia svarbius klausimus: kas iš tikrųjų sprendžia pokario šalies likimą? Ar pagalba visada yra tokia altruistiška, kokia atrodo? Knygoje vaizduojamas susiskaldžiusios Bosnijos ir Hercegovinos etninis, kultūrinis ir politinis gyvenimas, o lietuvių skaitytojams tai – reta proga susipažinti su bosnių literatūra ir iš arčiau pažvelgti į pokario visuomenės iššūkius.

Šis romanas sužavės tuos, kurie mėgsta ironišką, bet taiklią kritiką, mėgaujasi protingomis, provokuojančiomis knygomis bei domisi Rytų Europos istorija ir politika.

Anna Brzezińska „Vavelio dukterys“

1526-ųjų lapkričio naktį Krokuvoje gimsta dvi mergaitės: viena – Lenkijos karaliaus Žygimanto I Senojo ir karalienės Bonos Sforcos duktė Kotryna, kita – tarnaitės ir salyklininko nesantuokinis vaikas Dosia. Nors jos kilusios iš skirtingų pasaulių, likimas jas suveda karališkajame dvare. Dosia tampa nebylia, bet viską matančia liudininke – ji stebi Vavelio pilies didybę ir šešėlius, karališkąsias intrigas, sąmokslus, meiles ir išdavystes, persekiojimus ir kovas dėl galios.

Anna Brzezińska, populiari lenkų rašytoja ir istorikė, sukūrė įtraukiantį ir novatorišką pasakojimą apie Renesanso laikų Lenkiją iš moters perspektyvos. Tai istorija apie didikus ir apie paprastas moteris – jų troškimus, viltis ir kančias pasaulyje, kuriame jos laikomos tik politinių sandorių dalimis. Gyvi aprašymai, autentiška atmosfera ir stiprūs charakteriai paverčia „Vavelio dukteris“ įtraukiančiu istoriniu romanu, atskleidžiančiu praeitį per moterų akis.

Ši knyga sužavės istorijos mėgėjus, taip pat tuos, kurie domisi autentiškais pasakojimais apie moterų gyvenimą, slaptus rūmų užkulisius ir Renesanso epochos tikrovę, kuri nebuvo tokia spindinti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Svetlana Aleksijevič „Laikas iš antrų rankų: gyvenimas ant socializmo griuvėsių”

Į šių metų Vilniaus knygų mugę taip pat atvyksta Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, pristatysianti naujai perleistą dokumentinės prozos knygą „Laikas iš antrų rankų“. Tai vienas reikšmingiausių šiuolaikinės dokumentinės literatūros kūrinių, kuris išsamiai ir jautriai tyrinėja sovietinio žmogaus mąstymą, patirtis ir istorines traumas.

Tai reikšmingiausia ciklo „Utopijos balsai“ knyga, kurioje per dešimtmetį surinkti paprastų žmonių monologai atskleidžia ne tik sovietinio žmogaus portretą, bet ir iš kančios bei ideologijos sukurtą civilizaciją. S. Aleksijevič meistriškai jungia balsus, kurie kalba apie meilę, netektis, viltis ir iliuzijas, sudėtingą sovietmečio palikimą ir jo įtaką dabartinei postsovietinei visuomenei.

Ukrainoje gimusi baltarusių rašytoja savo darbuose nesiekia analizuoti politinių doktrinų, bet gilinasi į žmogaus sielą. „Aš neklausiu apie socializmą, aš klausiu apie meilę, pavydą, vaikystę, senatvę, muziką, aš klausiu apie tūkstančius smulkių žmonių gyvenimo dalelyčių… iš to pasaulio, kuris išnyko “, – sako autorė.

S. Aleksijevič kūryba yra be galo aktuali šiandien, kai pasaulis vis dar susiduria su totalitarizmo šešėliais ir istorinėmis traumomis. Jos knygos kviečia ne tik prisiminti, bet ir permąstyti, ką reiškia būti žmogumi sistemoje, kuri naikina individualumą. Vilniaus knygų mugėje skaitytojai turės unikalią galimybę susitikti su autore, išgirsti jos mintis ir įsigilinti į vieną svarbiausių mūsų laikų liudijimų.

Anne Applebaum „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį”

Anne Applebaum – viena žymiausių šių laikų žurnalisčių ir istorikių, tyrinėjanti komunizmo ir autoritarizmo istoriją, šiemet Vilniaus knygų mugėje pristato savo naujausią knygą – „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“. Šis svarbus ir provokuojantis veikalas atskleidžia, kaip pasaulyje veikia naujos kartos autoritariniai režimai ir kokį pavojų jie kelia demokratijai.

Autorė, pasitelkdama išsamius tyrimus, dokumentus ir liudininkų pasakojimus, aiškina, kodėl šiuolaikiniai autokratai nebėra vieniši valdovai, naudojantys karinę jėgą. Jie tampa sudėtingų kleptokratinių tinklų, stebėjimo technologijų ir propagandos sistemų dalimi. Ši globali autokratinių režimų sistema ne tik išnaudoja savo piliečius, bet ir kryptingai kenkia demokratinėms valstybėms, skleidžia dezinformaciją ir bando destabilizuoti pasaulio tvarką.

Tai jau ketvirtoji į lietuvių kalbą išversta A. Applebaum knyga. Jos ankstesni darbai, tokie kaip „Raudonasis badas“, sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir tapo svarbiais XX amžiaus istorijos liudijimais. „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“ – tai įžvalgus autoritarizmo veikimo principų išaiškinimas. Ši knyga patiks visiems, kurie domisi geopolitika, šiuolaikinėmis grėsmėmis demokratijai ir politinės galios mechanizmais. Ji būtina kiekvienam, kuris nori suprasti, kaip veikia pasaulio valdantieji ir ką galima padaryti, kad apsaugotume savo laisvę.

Jelena Glazova „Naivumas / Godulys”

Latvių poetė, garso ir multimedijų menininkė Jelena Glazova šiuolaikinėje literatūroje ir mene kuria unikalų dialogą tarp vizualumo, eksperimentinio garso bei poezijos. Rašanti latvių, rusų ir anglų kalbomis, ji aktyviai veikia tarpdisciplininėse meno srityse, savo kūryboje jungdama skaitmeniniu būdu apdorotą vokalą, drone, noise ir ambient muziką. Jos tekstai – tarsi konceptualūs garsovaizdžiai, kuriuose kalba tampa ne tik prasminiu, bet ir garsiniu reiškiniu.

Knyga „Naivumas / Godulys“ – tai dvikalbis poezijos rinkinys, kuriame J. Glazova tyrinėja kalbos ribas, jos materialumą ir transformacijas. Čia paradoksaliai dera minimalizmas ir intensyvi emocinė įtampa, o eilėraščių struktūra primena fragmentuotą, bet itin tikslų vizualinį meną. Kūrėjos poezija patiks skaitytojams, mėgstantiems eksperimentinę, konceptualią ir modernią literatūrą, kuri  pasakoja ir provokuoja, kviesdama iš naujo permąstyti kalbos bei vaizduotės santykį.

Naomi Alderman „Galybė“

Dar viena šių metų knygų mugės viešnia – britų rašytoja Naomi Alderman (gim. 1974 m. Londone). Alderman ne tik rašytoja, bet ir  kompiuterinių žaidimų kūrėja bei televizijos prodiuserė. Studijavo Oksforde, vėliau baigė kūrybinį rašymą Rytų Anglijos universitete. Sukurė populiarų žaidimą „Zombies, Run!“, kuriame žaidėjai bando išsigelbėti išgalvotame apokaliptiniame zombių pasaulyje.

„Galybė“ (2016) – garsiausias Naomi Aldermans kūrinys, 2017 m. laimėjęs Women’s Prize for Fiction. Romane pasakojama apie moteris, kurios įgauna antgamtinę fizinę galią, o tai iš esmės pakeičia visuomenės struktūrą. Kas nutiktų pasauliui, jei moterys staiga taptų fiziškai stipresnės už vyrus? Taigi, vyrai – silpnoji lytis. Ir viskas keičiasi: įsitikinimai apie jėgą, silpnumą, teises, pareigas ir teisingumą, galios struktūrą ir geopolitinį išsidėstymą. Naomi Alderman „Galybė“ – tai „Tarnaitės pasakojimas“ naujai erai. Tai šmaikšti ir žiauriai atvira istorija apie tai, kaip pasikeistų pasaulis, jei pasikeistų lyčių jėgų pusiausvyra.  Ar pasaulis taptų geresne vieta?Ar įmanoma pakeisti pasaulį taip, kad smurtas išnyktų? Ar tai homo sapiens prigimties sudedamoji dalis? „Galybė“ – tai romanas apie galios prigimtį ir apie tai, ką ji daro su žmonėmis.

Naujausias rašytojos romanas „Ateitis“, nagrinėja technologijų ir kapitalizmo įtaką visuomenei, pasaulį, kurį mes sukūrėme ir tą, į kurį mes einame. Ar ateitis – tai grupelė milijardierių, jų pinigai, jų saugumas, privatūs orai, technologijos naujovės ir prieštaringai vertinami ginklai.

N. Alderman kūryboje dažnai analizuojamos galios, visuomenės struktūrų bei tapatybės problemos. Rašytoja laikoma viena svarbiausių šiuolaikinės spekuliatyviosios grožinės literatūros autorių.