100 000 žingsnių su kunigu

„Kelyje“ ant mano naktinio stalelio gulėjo jau ilgokai. Ją skaičiau ne ištisai, o po vieną, antrą skyrelį kas vakarą, kas rytą. Tačiau atėjus naujiems metams nusprendžiau pabaigti ir tai tapo pirmąja įveikta knyga 2019 metais. Linos knygų esu skaičius ne vieną, o štai kunigo Algirdo Toliato – nė vienos. Tačiau dvasiniai dalykai, literatūra man visad buvo prie širdies, tai ir knyga intrigavo. Intrigavo ir pats jos formatas, bei jo užkulisiai. Rašytoja, kunigas ir fotografas keliavo Saksonijos piligriminiu Dailininkų keliu, kalbėjosi, diskutavo ir štai, iš to gimė šis kūrinys.

Pastačiau save į Linos vietą ir galvojau – ar būčiau aš išdrįsusi kviesti kunigą į tokią kelionę, o juolab dar ir klausinėti tiek visokių dalykų. Tikriausiai ne. Dėl to knygą buvo dar įdomiau skaityti. Mūsų visuomenėje yra įprasta mąstyti taip: bijau kunigo klausti, bijau komentuoti, bijau įžeisti, padaryti nuodėmę, pasirodyti kvaila. Su kunigu nepajuokausi ir taip toliau. Kažkoks barjeras pastatytas ir daryk ką nori. Todėl visad filmuose matydama kaip veikėjai išlieja kunigams širdis, kviečiasi juos į savo namus, prie šeimos stalo – pavydėdavau to artumo, to kitokio supratimo. Šis kunigas knygoje atsiskleidė būtent taip: šiltai, jaukiai, paprastai, atvirai. Kitaip. Jis taip išmintingai, jautriai ir atsakingai atsakinėjo į autorės klausimus, kad pusę citatų persirašiau į užrašų knygutę. Klausimai buvo būtent tie, kokius sau mintyse užduodame, bet garsiai klausti lyg ir nedrąsu: kodėl reikia eiti į bažnyčia, kodėl negaliu melstis mintyse, kodėl turiu eiti išpažinties, aš mintyse su Dievu pasikalbu… Ir kunigas atsakydavo taip ramiai ir taikliai, kad visi argumentai nugarmėdavo šalin. Šalia dvasinės knygos dalies, greta ėjo ir buitiškoji kelionės pusė. Rašytoja leido mums „užmesti akį“ į užkulisius: vakarinius pasisėdėjimus, pajuokavimus, minčių guldymą, bokalą alaus, lovų ir kambarių dalybas… Pasijauti lyg ir pats savo koją įkėlei į taką.

„Kelyje“ labai lengvai skaitoma ir daug širdyje paliekanti, į daug klausimų atsakanti knyga. Ją skaityti ir malonu, ir gera, ir kartu naudinga. Tai tikrai nėra gilus religijos nagrinėjimas ar pamokslų rinkinys. Tai kasdieninis pokalbis su nuostabiu žmogumi, kuris tikrai gali bent šiek tiek pakeisti tą liūdną požiūrį į kunigus.