Benita Cantieni

Galler Rheintal, Šveicarija) – šveicarų žurnalistė, terapeutė ir knygų autorė, kurią labiausiai išgarsino jos sukurtas taisyklingos laikysenos ir kūno stiprinimo metodas CANTIENICA®.

Ilgus metus Benita Cantieni dirbo žurnaliste įvairiuose leidiniuose ir žurnaluose – buvo „Blick“ vyriausiąja reportere, ėjo redaktorės pareigas šveicarų žurnale „Annabelle“, vėliau vadovavo Vokietijos „Vogue“ redakcijai Miunchene, konsultavo stambius prekės ženklus viešųjų ryšių klausimais, dėstė žurnalistiką prestižinėse Šveicarijos žurnalistų mokyklose. Nuo 1998 iki 2003 m. ji ėjo vokiško sveikos gyvensenos žurnalo „SHAPE“ vyriausiosios redaktorės pareigas.

Vis dėlto šiandien ji pasaulyje žinoma dėl savo sukurto treniruočių metodo, padedančio išvengti lėtinių ligų, lemiančių kūno išvaizdos pokyčius ir netaisyklingą laikyseną. Nuo mažumės Benita Cantieni sirgo nepagydomomis ligomis - skalioze ir Šauermano liga. Abi jos nebuvo diagnozuotos ir laikui bėgant progresavo. 27-erių merginos sanariai buvo taip pažeisti, kad ji turėjo ruoštis protezavimui. Tačiau mergina nusprendė esanti per jauna „atsarginėms dalims“ ir ėmė ieškoti kitų būdų įveikti ligą. Vienas iš jų - mankšta.

Ji išbandė įvairiausius metodus, kuriuos tik pajėgė rasti, tačiau kineziterapija ir ją taikantys profesionalūs treneriai tik šiek tiek sumažino kūno skausmus. 1991 m. į jos rankas papuolė knyga apie populiarėjančią kalanetikos techniką. Praktikuodama ją, moteris ėmė jaustis geriau, tačiau suprato, jog šiam metodui trūksta išsamesnių žinių apie žmogaus anatomiją. Dirbdama su profesioniais gydytojais ir terapeutais, ji sukūrė savitą kūno lavinimo metodiką. Atliekant Benitos Cantieni pratimus dirba net smulkiausi ir giliausiai esantys raumenys, kurie padeda kaulams išlikti savo vietose.  

Jos metodas tinka visiems, nepaisant amžiaus ir fizinio pasirengimo. Tai savo pavyzdžiu įrodo ir pati metodo autorė. Ji teigia, kad įkopusi į septintą dešimtmetį ji jaučiasi geriau nei bet kada anksčiau - jos stuburas tobulai tiesus, laikysena taisyklinga, o kūnas lankstus.
Ji pripažįsta, kad geriausių rezultatų pasiekė tada, kai atsisakė mąstyti apie savo kūną iš teorinės perspektyvos ir ėmė jį tyrinėti praktiškai. Anot jos, tai įmanoma net neturint specialių medicinos bei anatomijos žinių ar medicininio išsilavinimo. Priešingai – išankstinės nuostatos apriboja mąstymą ir trukdo į save pažvelgti nauju žvilgsniu.