Aurima Dilienė

baigusi Vilniaus universitetą Aurima Dilienė įgijo pediatrės specialybę ir dar keturis metus tęsė mokslus vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūroje. 1999 m. pradėjo savo karjerą kaip vaikų ir paauglių psichiatrė, kurią sėkmingai tęsia ir šiandien.
Psichoterapeutė teigia, kad nuo pat vaikystės buvo svajotoja – apie viską, ko norėdavo, svajodavo tol, kol galiausiai pasiekdavo savo. Moteris juokaudama prisimena, kad buvo atkakli – tėvams savo svajones išsakydavo garsiai ir galiausiai šie nusileisdavo ir jas išpildydavo. Pavyzdžiui, nupirkdavo naują dviratį. Tad Aurima pataria – jei svajonė tikra, tereikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti, nes ji būtinai išsipildys.
Aurima Dilienė šį patarimą iliustruoja savo pavyzdžiu. Daugiau nei dvidešimt metų moteris svajojo gyventi svetur, tačiau ilgą laiką persikraustymą atidėliojo, laukdama geresnių laikų. Ji su vyru sunkiai dirbo, vaikai lankė savo mokyklas ir darželius Vilniuje, tad išsukti iš šių gyvenimo vėžių buvo nelengva. Tačiau moteris atvirauja – tereikėjo ryžtis ir susikrauti lagaminus, o šeimą įtikinti palikti Lietuvą nebuvo sunku. Taip Dilių šeima – Aurima, jos vyras ir septyni vaikai – išvyko į šiltąją ir romantišką Prancūziją.
Moteris beveik dvidešimt metų dirba gydytoja-psichiatre. Gyvenimo ir profesinė patirtis rodo, kad klientų visada atsiras – juolab, kad Aurima didelę laiko dalį mokosi, keliauja, semiasi žinių ir tobulėja. Ji teigia, kad profesinis gyvenimas iš esmės nepasikeitė – didžiąją dalį savo klientų ji sėkmingai konsultuoja internetu, rašo savo tinklaraštį, atsakinėja į skaitytojų ir pacientų klausimus.
Aurima Dilienė teigia, kad persikraustymas į Prancūziją suartino šeimą ir iš naujo išmokė būti kartu. Lietuvoje gyvenimas lėkė pašėlusiu tempu, šeimos nariai negalėjo vienas kitam skirti deramo dėmesio – kartu pietaudavo tik sekmadieniais, kai naujuose namuose tai vyksta kasdien.
Moteris teigia, kad pinigai nėra svarbiausias gyvenimo tikslas – gerokai svarbiau patenkinti poreikiai. Nepritekliaus jausmas atsiranda iš nepasitenkinimo, nes tada lėšos leidžiamos pašaliniams dalykams. Paradoksalu – daugiau laiko skirdami šeimai, nepersidirbdami ir pailsėdami galime tapti turtingesni, nes bus patenkinti svarbiausi mūsų poreikiai ir tapsime produktyvesni.
Psichoterapeutė savo patirtį kraustantis į naujus namus ir pirmuosius Prancūzijoje praleistus metus aprašė savo knygoje „Laiškai iš Bordo“. Antrojoje jos knygoje „Šeima – komandinis žaidimas“ ji atskleidžia sėkmingą santuokos receptą.