Gottfried August Bürger (1747 m. gruodžio 31 d., Molmersvendas - 794 m.
birželio 8 d., Giotingenas) – vokiečių poetas, geriausiai žinomas
dėl išverstų ir publikuotų „Barono
Miunhauzeno nuotykių“.
Gottfried August Bürger
gimė liuteronų pastoriaus šeimoje ir jau nuo mažens mėgo
vienatvę. Sėdėdamas prietemoje, jis kūrė religinių himnų eiles.
Dvylikos tapo senelio iš motinos pusės globotiniu. Senelis
išsiuntė Gottfriedą mokytis į gimnaziją, kur jam sunkiai sekėsi
perprasti lotynų kalbą, tačiau nepaisant to, 1764 m. Gottfried August
Bürger tapo Halės universiteto studentu. Pirmiausia jis gilinosi į
teologiją, o vėliau pasirinko teisės studijas.
Paskatintas
filologo Christiano Adoplho Klotzo Bürgeris susidomėjo literatūra ir
gyvenimo filosofija, propaguojančia nevaržomą ir beveik laukinį
gyvenimą. Tai nepatiko seneliui ir jis nustojo remti jaunuolį.
Šiam pažadėjus pasitaisyti, globėjas leido tęsti teisės
studijas Giotingeno universitete.
Pažadai liko pažaidais ir
galiausiai Gottfried August Bürger teko verstis savarankiškai.
Teisės studijos jam sekėsi neblogai, jis bendravo su to meto literatais,
domėjosi klasikine antikos literatūra, taip pat prancūzų, italų,
ispanų ir anglų poezija. Pirmieji jo eilėraščiai buvo
išspausdinti Giotingeno kūrybos almanache 1771 m. Jo bičiulis
padėjo jam įsidarbinti Giotingeno magistrate. Be to, Bürgeris
susitaikė su seneliu, ir šis sutiko padengti visas jaunuolio
skolas.
1774 m. Gottfried August Bürger vedė Hanoverio
pareigūno dukterį Dorettę Leonhart, tačiau jų laimingą gyvenimą
užtemdė Gottfriedo jausmai jaunesnei merginos seseriai Augustai. 1784
m. mirus Dorettei jis Augustą vedė, tačiau po dviejų metų ji mirė
gimdydama. Jos mirtis giliai sukrėtė poetą. Trečią kartą jis
vedė 1790 m., tačiau jau po dviejų savaičių suprato padaręs klaidą
ir po dviejų su puse metų santuoką nutraukė.
Nuo 1778 m.
jis redagavo Giotingeno literatūrinį žurnalą
„Musenalmanach“. Tais pačiais metais pasirodė ir pirmoji jo
paties poezijos rinktinė. Jis nesėkmingai bandė ūkininkauti, vėliau
dirbo akademinį darbą. 1787 m. jam suteiktas filosofijos daktaro
garbės vardas, o nuo 1789 m. jis paskirtas universiteto profesoriumi.
Garbės titulas gero gyvenimo negarantavo – Bürger
pragyvenimui užsidirbdavo versdamas leidėjams užsienio autorių
kūrinius. Kai jo poeziją sukritikavo Schilleris, sugniuždytas
Bürgeris dirbo mokytoju.
Šiandien Gottfried August
Bürger laikomas vienu geriausių vokiečių poetų. Jo baladės,
sonetai ir elegijos išskirtinio grožio, o pats poetas vaidinamas
soneto atgaivintoju.
1794 m. Gottfried August Bürge susirgo tuberkulioze ir mirė.
Paradoksalu, bet šį vokiečių poetą geriausiai
pažįstame ne dėl jo kūrybos, bet kaip „Barono Miunhauzeno“
autorių. Deja, jis buvo tik šio kūrinio vertėjas į vokiečių
kalbą. Originalų pasakojimą anglų kalba parašė
bibliotekininkas Rudolfas Raspe. Nors Gottfried August Bürger
aiškiai pabrėžė esąs tik vertėjas, visuomenė priskyrė jam ir
autorystę. Palanku buvo ir tai, kad Raspe neigė sukūręs šį
kūrinį.