Anzelmas Matutis

rugsėjo 21 d., Alytus) - lietuvių rašytojas, vaikų poetas, trumpojo eilėraščių meistras, išleido daugiau nei 30 knygų. Visą savo kūrybinę energiją poetas skyrė vaikams.

Skaityti ir rašyti išmoko jau pradinėje kaimo mokykloje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, tuomet ir pradėjo rašyti eiles. Vėliau sekė Marijampolės mokytojų seminarija, kurią baigė 1942 m. Dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju mažuose Alytaus rajono miesteliuose, o nuo 1950 m. gyveno ir dirbo Alytuje.

Jau būdamas šešiolilkos dalyvavo „Žiburėlio“ žurnalo surengtame literatūriniame konkurse ir laimėjo dvi premijas. Pirmieji eilėraščiai vaikams buvo išspausdinti 1937 m. Rašė ne tik eilėraščius vaikams, bet ir poemas, eiliuotas pasakas.

1950 metų apsigyvenęs Alytuje mokytojavo, vadovavo literatų ir turistų būreliams, organizuodavo puikius turistinius žygius. Gudų girios pakrašty, Pauosupėje, poetas pasistatė šešiasienį namelį, kuriame kiekvieną vasarą gyveno. Čia, apsuptas gamtos, klausydavosi paukščių, ‎sėjosi ir kūrė eiles. Namelis buvo pramintas Matučio dreve. Ypač mėgo žiemos metą, laisvalaikiu žvejodavo ant užšalusių ežerų.

Iš rusų kalbos vertė baltarusių ir rusų poetų eilėraščių, parašė libretą Jurgio Gaižausko operai „Buratinas“. 1973 metais A. Matučiui suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas, 0 1983 m. - nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. Už kūrybą vaikams rašytojas apdovanotas dviem premijomis, o 1984 m. už rinktinę „Margaspalvė genio kalvė“ gavo Kristijano Anderseno garbės diplomą.

Režisierės V. Vainoraitė ir D. Kutraitė–Giedraitienė sukūrė dokumentinį filmą-apybraižą apie vaikų poetą Anzelmą Matutį - „Šimtaaidis girios žodis“.

Nuo 1989 metų Alytuje atidarytas vaikų poeto ir pedagogo Anzelmo Matučio-Matulevičiaus (1923–1985) memorialinis muziejus.

Tuoj ir rytoj

Trys vaikiukai pelėdžiukai
Sutūpė į pušį
Ten visokių mokslų mokė
Juos pilka motušė.

Parašykime ant lapo
A ir B vaikeliai
Man mamyte skauda snapą
Man nagelį gelia.
Nerašykim mama tuoj
Parašysime rytoj.

Tai skaitykime
Pasakė motina pilkoji
Man mamyte skauda akį
Man mamyte, koją
Neskaitykim, mama, tuoj
Paskaitysime rytoj.

Atnešė pelėda pelę,
Nusileido į pušelę.
Pelėdžiukai net pašoko,
Duok, mamyte, pelę tuoj,
Bet dabar pilka mama
Šūkteli nulėkdama:
Pelę gausite rytoj.