Antonas Čechovas (rus. Антон Павлович Чехов, g. 1860 m. sausio 29 d., Taganrogas, Rusija - 1904 m. liepos 15 d., Badenweiler, Vokietija) – rusų literatūros klasikas, prozininkas, dramaturgas, pagal išsilavinimą - gydytojas.
Antono Čechovo tėvai gyveno Rusijos pietuose, kur pajūrio miestelyje Taganroge laikė krautuvę.
Šeimoje be Antono dar augo keturi broliai ir dvi seserys (viena
mirė vaikystėje). Būsimojo rašytojo tėvas Pavelas garsėjo
ūmiu ir griežtu būdu, buvo atsidavęs ortodoksų bažnyčiai, vadovavo
jos chorui. Visi vaikai privalėjo tėvui padėti krautuvėje ir giedoti
bažnyčios chore. Čechovo motina Jevgenija buvo audinių pardavėjo
dukra, labai mylėjo vaikus, stengėsi apsaugoti juos nuo vyro pykčio,
buvo švelni ir jausminga asmenybė. „Talentus paveldėjome
iš tėvo, bet sielą – iš motinos,“ –
kažkada rašė Čechovas.
Nuo šešerių
metų Antonas mokėsi mokykloje, vėliau Taganrogo gimnazijoje. 1876 m.
Čechovo tėvas bankrutavo ir su šeima pabėgo nuo kreditorių į
Maskvą. Antonas liko gimtajame mieste baigti mokslų, o kad apmokėtų
būstą, dirbo korepetitoriumi.
Po trijų metų Antonas Čechovas baigė gimnaziją ir išvyko pas
šeimą. Maskvoje jis nusprendė mokytis medicinos ir įstojo į
Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Pirmieji Čechovo apsakymai
pasirodė spaudoje 1880 m. Jis pasirašydavo juos slapyvardžiu
Antoša Čechonte.
1884 m. tapo gydytoju ir
išvyko dirbti į Voznesenską. Čia parašė daugumą savo
apsakymų. Vėliau paskirtas į Zvenigorodą ligoninės vedėju. Tuo
metu oradėjo kurti pjeses.
1890 m. Čechovas leidžiasi į 82
dienų kelionę į Sacahliną pas katorgininkus, kur atlieka didžiulį
darbą: surašo gyventojus ir renka medžiagą apie prižiūrėtojų
savivalę. Vėliau visa tai aprašo knygoje
„Sachalino sala“. Sachaline jam
paaštrėja tuberkuliozė, kuri vargino rašytoją nuo
jaunystės. Iš Sachalino jis keliauja į Japoniją, Kiniją,
Turkiją, Italiją ir Prancūziją.
Grįžęs į Rusiją, 1892
m. nusipirko sodybą Melichove. Čia už savo pinigus atidarė
medicinos punktą ir mokyklą valstiečių vaikams, kovojo su aplinkiniuose
kaimuose siautusia choleros epidemija, rūpinosi, kad būtų atidarytas
paštas ir telegrafas, sodino medžius.
Melicove
rašytojas parašė apie 40 kūrinių, tarp kurių garsieji „Žuvėdra“,
„Dėdė
Vania“, „Trys
seserys“ ir „Vyšnių
sodas“. Nors Melichovo buvo gana toli nuo
pagrindinių kelių, čia nuolat rinkdavosi giminaičiai, rašytojai,
aktoriai, muzikai, dailininkai, akademinės visuomenės atstovai. Tuo pat
metu ir Čechovas dažnai lankydavosi Peterburgo ir Maskvos teatruose,
koncertuose, literatūriniuose salonuose. Taganroge atidarė biblioteką,
kuriai paaukoja 2000 savo bibliotekos knygų ir nuolat ją papildė.
1895 m. susipažįsta su Tolstojumi, atvyksta pas
rašytoją į svečius, į Jasnaja Polianą.
1898 m.
Čechovas nusipirko sklypą Jaltoje ir pasistatė ten vilą. Mirus tėvui
rašytojas pardavė sodybą Melichovo ir persikėlė su motina ir
seserimi į Krymą. Čia dažnai lankydavosi tokie svečiai kaip Levas
Tolstojus, Ivanas Buninas, Maksimas Gorkis. Jaltoje Čechovas toliau
aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime: organizuoja mokyklų statybas,
lanko ligonius.
1901 m. Čechovas susituokia su Maskvos
akademinio teratro aktore Olga Kniper.
Sveikatai prastėjant
rašytojas su žmona išvyko į Vokietiją, į Badenveilerio
kurortą. 1904 m. liepos 15 d. Rašytojas pasijuto labai
blogai, buvo iškvietas gydytojas. Čechovas pasakė, kad
miršta ir paprašė šampano. Išgėręs taurę
atsigulė ir beveik iškart mirė.
Palaidotas Novodevičjės
kapinėse.
Gydytojas Čechovas kasdien lankydavo ligonius. Jo
darbas praturtino kūrybą nesumeluotomis istorijomis – praktikoje
jis susitikdavo tiek su skurde gyvenančiais valstiečiais, tiek su
aukštuomenės atstovais. Pastarieji, rašytojo nuomone,
niekuo nesiskiria nuo prastuomenės: „Tie patys baisūs ir
nešvarūs kūnai, tokia pat senatvinė bedantystė ir atstumianti
mirtis, kaip pas turgaus prekeives.“
A. Čechovu
žavėjosi tokie teatro korifėjai kaip Stanislavskis, jo kūryba įkvėpė
James’ą Joyce’ą, Virginia Woolf ir Ernestą
Hemingway’ų. Antonas Čechovas tiek gyvenime, tiek kūryboje
laikėsi demokratinių švietėjiškų pažiūrų ir ypač
vertino kultūrą. Jis priklauso literatūrinei rusų realizmo
tradicijai. Jo kūriniuose vaizduojamas įvairių visuomenės sluoksnių
gyvenimas.