Antanas Škėma

rugpjūčio 11 d.; Pensilvanija, JAV) – lietuvių išeivijos prozininkas, dramaturgas, aktorius, režisierius, modernaus, avangardinio meno atstovas.

Gimė 1910 m. (pagal gimimo liudijimą – 1911 m.) Lodzėje, Lenkijoje. Tėvas - gimnazijos direktorius. Būdamas vaikas su tėvais gyveno Rusijoje ir Ukrainoje.

1921 m. šeima grįžo į Lietuvą. Antanas mokėsi Radviliškio progimnazijoje, vėliau Kauno „Aušros“ gimnazijoje, kurią baigė 1929 m. ir tais pačiais metais įstojo į Lietuvos universiteto medicinos fakultetą, vėliau - Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę.

1929 m. „Lietuvos aide“ su novele „Baimė“ debiutavo kaip rašytojas.

Studijų metais įstojo į dramos studiją, vėliau buvo priimtas į Valstybės teatrą Kaune. 1940 m. persikėlė į Vilniaus valstybinį teatrą, bandė jėgas režisūroje.

Karo pradžioje dalyvavo Birželio sukilime. Karo metais dirbo teatre, o 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Čia būdamas aktyviai dalyvavo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose.

1949 m. atvyko į JAV. Iš pradžių Amerikoje nepavyko rasti nei rašytojo, nei teatralo darbo, todėl dirbo įvairius paprastus darbus – fabriko darbininku, lifto aptarnautoju, pakuotoju. Amerikoje parašė novelių rinkinius „Šventoji Inga“ (1952) ir „Čelesta“ (1960), taip pat romaną „Balta drobulė“ (1958) ir keletą dramų (žymiausia - „Pabudimas“ (1956))

Amerikoje dalyvavo įvairiuose kultūriniuose sambūriuose, vaidino ir režisavo išeivijos teatrų trupėse, dirbo JAV lietuvių savaitiniame laikraštyje „Vienybė“, dalyvavo akademinės organizacijos „Santara-Šviesa“, kuri jungė lietuvybės likimui neabejingus Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus ir akademinį jaunimą, veikloje. Skaitė daug paskaitų, rašė straipsnius apie teatrą ir literatūrą.

1961 m. rugpjūčio 11 d. Antanas Škėma tragiškai žuvo automobilio avarijoje Pensilvanijoje.