KNYGOS iki 5€! Naršykite čia >>
Antanas Miškinis (1905 m. vasario 11 d., Juknėnai, Utenos raj. – 1983 m. gruodžio 16 d., Vilnius) – Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas, rezistentas.
Poetas gimė Juknėnų kaime Utenos rajone.Vėliau (1921–1922) mokėsi Zarasų progimnazijoje, o nuo 1923 m. -
Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1927 m. įstojo į Vytauto Didžiojo
universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kur 1934 m. baigė
lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
Nuo 1932 m. mokytojavo rusų gimnazijoje Kaune. Įsitraukė į
literatūrinę veiklą: kelis kartus iš eilės buvo renkamas į Lietuvių
rašytojų draugijos valdybą, buvo vienas laikraščio „Literatūros
naujienos“ steigėjų, priklausė Lietuvos rašytojų draugijai, 1936 m.
dirbo Valstybės radiofono literatūros laidų vedėju (vedė laidas apie
literatūrą). 1938–1948 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą
Kauno 5-oje gimnazijoje.
Pirmas eilėraščių rinkinys "Baltoji paukštė",
antrasis - "Varnos
prie plento".
1944 m. priklausė "Tauro" partizanų apygardai, redagavo
laikraštį "Laisvės žvalgas". 1948 m. vasarį už pagalbą
pogrindžio rezistentams buvo suimtas ir ištremtas į Mordoviją, vėliau
kalėjo Olžeraso, Omsko lageriuose. Tremtyje ant beržo tošies ir
cemento maišų skiaučių rašė „Psalmes“ – dokumentą, liudijantį
sovietinių nusikaltimų žmoniškumui mastą. „Psalmių“ eiles
kaliniai mokėsi atmintinai, giedojo slaptuose susibūrimuose.
Tik 1956 m. rugpjūčio mėn., praėjus trejiems metams po Stalino
mirties, Antanui Miškiniui buvo leista grįžti į Lietuvą. 1957 m.
kovo mėn. "Tiesoje" išspausdintu eilėraščiu ir 1959 m.
viešu pareiškimu spaudoje atliko prievartinę atgailą.
Grįžęs į Lietuvą dirbo kūrybinį darbą: vertė knygas, rašė
eilėraščius, poemas, atsiminimus (atsiminimų knyga "Žaliaduonių
gegužė").
1964 m. priimamas į LTSR rašytojų sąjungą.
Poetas mirė 1983 m. gruodžio 16 d. Vilniuje.
Palaidotas Antakalnio kapinėse.