Viskam extra -5% nuolaida su kodu: PIGU (išskyrus vadovėlius ir pratybas)
Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, Utenos apskritis – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – poetas, kalbininkas, matematikas, Seinų vyskupas, Biblijos vertėjas.
Užaugo penkių vaikų šeimoje su trimis broliais ir seserimi.
Dar trys broliai mirė vaikystėje.
Pirmąsias mokslo žinias gavo
namuose iš tėvo ir brolio.
1841–1843 m. mokėsi lenkų kalba Anykščių pradžios
mokykloje, 1845–1848 m. žiemomis lankė Anykščių
rusišką parapinę pradžios mokyklą, o vasaromis ganė tėvų
bandą. Kadangi lėšų mokytis nebuvo, 1848–1849 m. buvo
išsiųstas tarnauti pas kleboną Joną Danevičių į Gelvonų
kleboniją liokajumi.
Antanas Baranauskas nebuvo stiprios
sveikatos ir nelabai tiko prie sunkių ūkio darbų, todėl tėvo,
Anykščių valsčiaus raštinės tarnautojo, sprendimu buvo
išsiųstas į dvimetę Rumšiškių raštininkų
mokyklą (1851–1853). Čia buvo rengiami Rusijos imperijos
valstybinių įstaigų tarnautojai, galintys tvarkyti įvairius dokumentus.
Čia išmoko rusų kalbą ir būdamas 14-os metų lenkų kalba
parašė pirmuosius eilėraščius.
1853 m.
išvyko į Žemaitiją: dirbo raštininko padėjėju Vainute,
Raseiniuose, Sedoje ir Skuode. 1853–1856 m. rašė lenkų
kalba dienoraštį - unikalų XIX a. vidurio tokio žanro
dokumentą.
1855 m. Telšiuose susipažino su pagarsėjusia žemaičių poete Karolina Praniauskaite. Ji supažindimo A. Baranauską su lenkų literatūra, o jos brolis kunigas Otonas Praniauskas padėjo 1856 m. įstoti į Varnių kunigų seminariją. Motiejaus Valančiaus vadovaujama seminarija rengė naują kunigų kartą. Čia studijuodamas Baranauskas apsisprendė rašyti lietuvių kalba.
Dar Varniuose susidomėjo kalbotyra, ėmėsi kurti lietuvių bendrinę
rašomąją kalbą, padėjo pagrindus lietuvių dialektologijai,
sukūrė nemažai lingvistinių terminų, kurie vartojami iki šiol
(būdvardis, balsis, dvibalsis, skaitvardis, sakinys, tarmė...).
1858 m. Žemaičių vyskupija Baranauską, kaip gabų klieriką,
išsiuntė į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, kur jis toliau
studijavo teologiją. Po studijų išvažiavo tobulintis į Vakarų
Europos universitetus - Miuncheną, Insbruką, Leveną, Romą.
Svarbiausius savo grožinius kūrinius lietuvių kalba Baranauskas
sukūrė būdamas 23-ejų 24-erių metų per trumpą laiką –
1858–1859 m. Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra
kelionės laiškų poema „Kelionė Peterburkan“, sukurta
studijuojant Peterburge (1858–1862), ir romantinė poema
„Anykščių šilelis“ (1858–1859 m.).
Ši poema laikoma lietuvių literatūros klasika.
1866–1897 m. A. Baranauskas gyveno Kaune. Kelis mėnesius
buvo Kauno arkikatedros vikaras, 1866–1884 m. - Kauno Žemaičių
kunigų seminarijos profesorius.
1885 m. pradėjęs kilti bažnytinėje hierarchijoje Baranauskas baigė pedagoginį darbą Žemaičių kunigų seminarijoje. Įsitraukė į savarankiškas matematikos studijas. Sukūrė ir pasiūlė naudoti nemažai ir šiuo metu vartojamų lietuviškų matematikos, daugiausia geometrijos terminų (trikampis, daugiakampis, lankas, erdvė, status kampas, smailus kampas ir kt.).
1897 m. A. Baranauskas buvo paskirtas Seinų vyskupu. Seinuose
pasiliko iki gyvenimo pabaigos. Buvo pirmas vyskupas šiame
krašte prašnekęs į tikinčiuosius lietuviškai.
1901 m. ėmėsi versti Bibliją iš lotynų ir lenkų kalbų
(Lietuvos katalikai neturėjo į lietuvių kalbą išversto viso
Senojo Testamento). Jo išverstas Senasis testamentas buvo pirmasis
pilnas katalikiškas šio teksto vertimas į lietuvių kalbą.
Mirė 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose. Palaidotas
Seinų katedros Švč. Mergelės Marijos koplyčios kriptoje.