Anne Conway

vasario 23 d., Ragley Hall, Park & Gardens, Jungtinė Karalystė) – anglų filosofė, priklausiusi Kembridžo platonistų mokyklai ir padariusi didelę įtaką reikšmingam septyniolikto amžiaus filosofui Gottfried Leibniz. A. Conway mąstymas buvo originalus ir išskirtinis, ji atstovavo racionalistinę filosofiją, atspindinčią moterišką viziją, o septynioliktame amžiuje tai nebuvo dažnas reiškinys. Jos parengtas filosofinis veikalas buvo išleistas tik 1690 metais, jau po autorės mirties ir anonimiškai. Nors savo amžininkų Anne Conway buvo vertinama, vėliau jos darbai pasimiršo kaip ir daugelis kitų ankstyvųjų naujųjų laikų moterų darbų.


Anne Conway (mergautinė pavardė – Finch) gimė Londone ir augo dabartiniuose Kensingtono rūmuose, kurie tuomet priklausė Finch‘ų šeimai. Ji buvo jauniausia didelėje šeimoje ir ypač artimai bendravo su savo įbroliu John Finch, kuris ir padėjo jai įgyti išsilavinimą.


A. Conway nuo vaikystės buvo mokoma lotynų kalbos, vėliau išmoko ir graikų bei hebrajų. Domėtis filosofija ir teologija ją paskatino įbrolis, kuris supažindino su Kembridžo platonistais bei Henriu More. Jiedu tapo draugais ir susirašinėdavo, būtent taip More perteikė merginai pagrindines filosofijos žinias, nes lankyti universiteto jai kaip moteriai nebuvo leista. Galiausiai A. Conway išaugo iš mokinės ir tapo intelektualiai lygia savo mokytojui.


1651 metais Anne ištekėjo už Edward Conway, kuris buvo turto Vorikšyre ir Antrimo grafystėje Airijoje paveldėtojas. Ištekėjusi Anne Conway susilaukė sūnaus, kuris po poros metų mirė nuo raupų.


Conway šeimai tuomet priklausė viena geriausių bibliotekų. Anne vyras taip pat domėjosi filosofija, jį taip pat mokė H. More, tačiau Anne savo vyrą gerokai aplenkė. Vis dėlto greičiausiai ir vyras skatino žmonos domėjimąsi mokslu.


Nuo dvylikos metų Anne kentė baisią migreną. Ją gydė žinomiausi to meto daktarai, tačiau niekam nepavyko jai pagelbėti, gana dažnai ji laiką leisdavo prižiūrima medikų ir negalėdama dirbti. Bandymai išgydyti šią ligą taip pat dažnai būdavo eksperimentiniai ir gana žiaurūs. Ji iškentė galvos operaciją, gydymą rankomis, daug kartų buvo apnuodyta gyvsidabriu.

Gali būti, kad būtent vienatvėje, kenčiant skausmus gimė originalus ir gana radikalus filosofės mąstymas. Ji neigė antropocentrizmą ir suformulavo plastiškos prigimties idėją – teigė, kad individai gali pakeisti savo biologinę rūšį.


Vienintelė Anne Conway knyga „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai: apie Dievą, Kristų ir kūriniją, kitaip sakant, apie dvasią ir materiją apskritai“ yra įdomiausias ir originaliausias moters parašytas septyniolikto amžiaus filosofijos veikalas. Ši knyga atskleidžia A. Conway monistinį požiūrį į pasaulį, kaip sukurtą iš vientisos medžiagos. A. Conway kritiškai vertina R. Dekarto ir kitų kartezianistų bei Henry More idėją apie mąstančios ir kūniškosios substancijos dualizmą – kūno ir dvasios santykį.