Andrius Vaišnys

Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė žurnalistikos studijas. 1992–1995 mokėsi Varšuvos Universitete. 2003 m. apgynė daktaro disertaciją „Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918–1940“. Vilniaus universitete dėsto šias disciplinas: politikos komunikaciją; žurnalistikos istoriją ir įžvalgas; žurnalistikos įvadą (dialogas apie sistemą ir principus); šiuolaikinės žurnalistikos diskursą.

2007–2017 m. Andrius Vaišnys ėjo VU Komunikacijos fakulteto dekano pareigas. 2003–2006 buvo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo ryšių su visuomene skyriaus vedėju, 1997–2003 – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo spaudos tarnybos vadovu. 2003–2016 dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijoje. Be pagrindinių pareigų, profesorius užsiima ir kūrybine, bei žurnalistine veikla, viliojusia nuo studijų pradžios, kai 1988–1989 dirbo VU „Universiteto žurnalisto“ laikraščio redaktoriumi.

Pasirašydamas slapyvardžiu, autorius rašo publicistiką ir grožinę literatūrą, informacinius straipsnius, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas aktualiems visuomeniniams, kultūriniams ir politiniams klausimams. Andriaus Vaišnio darbams būdingas dėmesys žurnalistikos aktualijoms, istorinio ir kultūrinio Lietuvos gyvenimo diskursui. Autorius yra parašęs tokias knygas, kaip: „Vieši Seimo ryšiai su visuomene“, „Gražinos Ručytės Pianissimo“, „Žurnalistikos potvynis. Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita, 1986–1990“. Pastaroji priskiriama Sąjūdžio laikų viešojo diskurso tyrimams, ir kt.

Knygos „Žurnalistikos potvynis. Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita, 1986–1990“ svarbą nusako  Tomo Vaitelės citata: „knyga yra vertinga ir reikšmingai papildo besivystantį permainų laikotarpio tyrimo lauką, tyrėjams ir interesantams suteikia žinių apie tuo metu vykusius procesus“.