Algis Uzdila (g. 1937 m. balandžio 25 d.,
Kreivėnai, Punsko valsčius, Lenkija) – pedagogas, poetas ir
rašytojas, lietuvių kilmės išeivių ir gyventojų Lenkijoje
bendruomenės veikėjas.
Algis Uzdila gimė ir užaugo ūkininko
šeimoje. Baigė Suvalkų bendrojo lavinimo licėjų ir pasirinko
studijas Vilniaus universitete. Čia studijavo lietuvių kalbą ir
literatūrą.
Po studijų grįžo į gimtąjį kraštą. Mokytojavo
lietuviškuosiuose Seinų bei Punsko licėjuose, kurį laiką ėjo
Punsko licėjaus direktoriaus pareigas.
Algis Uzdila tris
dešimtmečius buvo Punsko lietuvių kultūros namų šokio
ansamblio „Jotva“ vadovas. Savo straipsnius rašytojas
skelbdavo dvisavaitiniame Lenkijos lietuvių žurnale
„Aušra“ (beveik trisdešimt metų buvo žurnalo
korektorius). Sudarė penkis pradinės mokyklos lietuvių kalbos
vadovėlius. Nuo 2015-ųjų Lietuvos nepriklausomų rašytojų
sąjungos narys.
Iki 2005 m. sausio 6 d. Algio Uzdzilos pase
buvo galima rasti lenkišką vardo formą Algiment Uździło. Tais
metais jis nusprendė pakeisti ją į dabartinę.
Vienas
plačiausių Algio Uzdzilos užmojų – pasiūlymas reformuoti
lietuvių kalbos rašybą ir ortografiją. Anot jo, kepurėlės
virš č, š, ž raidžių į lietuvių kalbą atėjo iš
Čekijos, o nosines „nusižiūrėjome“ nuo lenkų. Jis siūlo
plačiau išnaudoti raidę h, kuri šalia reikalingų balsių
ar priebalsių atstotų ilgumą ar diakritinius ženklus. Dar 2008 m.
išsakytas jos argumentas buvo tas, kad po šios reformos
lietuviams būtų kur kas paprasčiau naudotis kompiuteriu, o
lietuviški vardai būtų lengviau suprantami užsienyje. Algis
Uzdila taip pat domėjosi ir lietuvių kalbos leksika – siūlė ir
diegė naujadarus. Pavyzdžiui, vietoj kompiuterijoje naudojamo termino
„skeneris“ jis ragino vartoti lietuvišką atitikmenį
„skleislis“.
Geriausiai žinomas rašytojo
Algio Uzdilos kūrinys – trijų dalių romanas „Užutėky verda
vanduo“. Jame rašytojas pasakoja apie žmonių pastangas
sudėtingų XX a. antros pusės politinių įvykių fone išsaugoti
žmogiškumą ir neprarasti tikėjimo gyvenimo prasme. Veiksmas
vyksta gimtosiose autoriaus kraštuose, Punske, tačiau nukelia
skaitytoją ir į kaimynines šalis, į tolimąją Kanadą. Tai
pasakojimas apie skirtingas kartas, jas siejantį ryšį, senąją
lietuvių kultūrą bei pastangas ją atgaivinti.