Alfonsas Bieliauskas

sausio 22 d., Vilnius, Lietuva) – lietuvių rašytojas, prozininkas, literatūros kritikas.


Dar tarpukariu rašytojas mokėsi Kauno 3-oje valstybinėje gimnazijoje, o nuo 1939 m. ėmė bendradarbiauti su komunistine pogrindžio spauda. Prasidėjus Sovietų sąjungos ir Vokietijos karui, pasitraukė į SSRS gilumą ir dirbo miško pramonėje. 1942 m. prisijungė prie 16-osios lietuviškosios divizijos, bendradarbiavo lietuviškose Maskvos radijo laidose.


Po karo Alfonsas Bieliauskas toliau reiškėsi komunistinėje spaudoje, tapo aktyviu komjaunimo bei komunistų partijos veikėju. Vilniuje nuo 1949-ųjų gyvenęs rašytojas 1951 m. baigė lietuvių literatūros studijas Vilniaus universitete. Po jų tapo „Švyturio“ žurnalo redaktoriaus pavaduotoju, o vėliau – ir vyriausiuoju redaktoriumi. Redakcijoje dirbo 21 metus, o dirbdamas išleido keturis romanus ir literatūros kritikos knygą. 1971–1976 m. priklausė LKP Centro Komitetui, buvo išrinktas į LSSR Aukščiausiąją Tarybą.


Savo kūrybinį kelią Alfonsas Bieliauskas pradėjo kurdamas propagandines publicistines apybraižas, kurios šlovino sovietinę santvarką. Ankstyvojoje kūryboje laikėsi socialistinio realizmo kanono, tačiau ilgainiui mėgino praskaidrinti šablonišką pasakojimą lyrine refleksija ir vidiniu monologu. Bieliausko kūryba išversta į rusų, ukrainiečių, estų, lenkų, latvių, anglų, vokiečių ir kitas kalbas. 1983 m. jis tapo LSSR liaudies rašytoju, o jo kūriniai apdovanoti LSSR premijomis.


Rašytojas įsitikinęs, kad materialinių vertybių perteklius lemia dvasinių nykimą. Anot jo, tai atsiliepia tautos dvasiai, nes pastaroji gyva ne tik turtais, bet stipria tapatybe ir kultūrine savimone. Anot jo, klaidinga manyti, kad mažai šaliai gali pakakti keletos rašytojų – priešingai, literatūros gyvybingumą išsaugo ne vien elitiniai kūrėjai, bet ir daugybė kitų rašančių žmonių. Jie suneša daugiausiai detalių į literatūrinę mozaiką, o pirmeiviai tik nustato, kaip ji atrodys.

Rašytojas prisipažįsta kritiškai vertinantis sovietinę santvarką, tačiau pabrėžia, kad ir tada nebuvo lengva išgyventi – kiekvienas rašytojas turėdavo kitų veiklų, kad galėtų užtikrinti orų pragyvenimą savo šeimai. Jis tikina – už ideologines klišes ir santvarkos garbinimą niekas pinigais nesišvaistė, kaip dažnai mėginama įrodyti.


2018 m. miręs rašytojas palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.