Aldous Huxley

lapkričio 22 d., Los Andželas, CA) - poetas, dramaturgas, romanistas, eseistas, kritikas, filosofas, garsių romanų („Puikus naujas pasaulis“, „Neregys Gazoje“, „Sala“) autorius, pacifistas, eksperimentuotojas, siekęs praplėsti žmogaus suvokimo ribas.

Pasak šio autoriaus kūrybos tyrinėtojo Roberto Kuehno, Huxley „gyvenimą pradėjo kaip judraus, skvarbaus proto enfant terrible (nenuorama), o baigė kaip išminčius“.

Gimė 1894 m. liepos 26 d. Godlminge, Anglijoje, pasiturinčioje intelektualų šeimoje, jo giminė garsėjo žinomais biologais, talentingais rašytojais ir menininkais. Kai būsimam rašytojui buvo 14 metų - mirė motina. 16-metis Aldous Huxley susirgo keratitu, ir bevei 18 mėnesių buvo apakęs. Dėl šios ligos padarinių vėliau nedalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.

Mokėsi Oksfordo universitete. Karo metais dirbo karo ministerijoje ir dėstė Itono koledže.

1919-1920 m. įsidarbino „Ateneum“ redakcijoje, rašė straipsnius apie architektūrą, dailę, kino ir teatro apžvalgas, romanų recenzijas. Vėliau dirbo teatro kritiku „Westminster Gazette“ ir Čelsio klubo bibliotekininku.

1921 metais pasirodė jo pirmasis romanas „Geltonasis Kroumas“. Huxley rašymo stilius, puikūs dialogai, socialinė kritika ir cinizmas pelnė jam madingiausio to meto rašytojo titulą.

Apie 20-30-uosius metus gana ilgai gyveno Italijoje, vėliau persikėlė į Prancūziją, apsigyveno netoli Tulono, kur parašė garsųjį romaną „Puikus naujas pasaulis“.

1937 m. persikėlė gyventi į JAV, tikėdamasis, kad Kalifornijos oras bus palankesnis jo blogėjančiam regėjimui. Huxley neberašė romanų, susižavėjo esė, kurios, kaip jam atrodė, geriau atspindėjo jo idėjas. Taip pat kūrė scenarijus filmams.

Gyvendamas JAV Aldous Huxley susidomėjo mistika, ir šis susidomėjimas vis labiau atsispindėjo jo kūryboje. 1954 metais Aldous Huxley išbandė meskaliną, kurio jam parūpino psichiatras H. Osmond'as, ir savo pojūčius aprašė knygoje „Suvokimo durys“, kuri iškart tapo bestseleriu. Ji pelnė jam hipių susižavėjimą ir pagarbą. Ši knyga dabar laikoma bitnikų biblija. Tuo pat metu jis išbandė LSD.  Studijavo indų filosofiją. Atsidūręs filosofijos akligatvyje, vis labiau gręžėsi į mistiką ir rytų filosofiją.
Aldous Huxley du kartus vedė. Pirmoji žmona (susituokė 1919 m.) belgė Marija Nis mirė 1956 m. Su ja rašytojas turi sūnų. 1956 m. jis vedė smuikininkę ir psichoterapeutę Laura Arčer.

Mirė Aldous Huxley 1963 m. lapkričio 22 d. Žinią apie garsaus rašytojo mirtį nustelbė prezidento Kenedžio žmogžudystė.

Kaip rašytojas Aldous Huxley išbandė įvairius žanrus - satyrą, kritines apybraižas, intelektualų romaną. Jo knygose vaizduojamas destruktyvus šiuolaikinis pasaulis, iškreiptas žmonijos požiūris į mašinų ir kūno kultą. Jo skepticizmas mokslo ir technikos pažangai kėlė prieštaringus skaitytojų jausmus. Viena iš įdomiausių Huxley idėjų - žmogus-amfibija, galintis gyventi įvairiose gamtos stichijose.

Dažnai A. Huxley labiau buvo žinomas ne kaip Nobelio premija apdovanotos knygos „Puikus naujas pasaulis“ autorius, o kaip pažinimo ribų išplėtimo dainius, skelbęs šių ribų išplėtimą pasitelkiant rytietiškas meditacijos technikas, jogą ir haliucinogenines priemones. Pagrindinio LSD propaguotojo Timothy Leary paskelbtas pranašu, Aldousas Huxley tapo dvasiniu kontrkultūrinės psichodelijos tėvu. Jo plonytė knygelė „Suvokimo durys“ šiandien yra klasika. Tai viena reikšmingiausių XX a. studijų apie sąmonės ribas išplečiančių substancijų, tokių kaip meskalinas, poveikį.