Aldona Ruseckaitė

Vadovauja Maironio literatūros muziejui, yra Trečiojo amžiaus universiteto Literatūros fakulteto dekanė. Parašė keletą poezijos knygų, grožinių ir biografinių romanų.

Aldona Ruseckaitė gimė Prienų rajone, Ingavangio kaime. Baigusi mokyklą įstojo į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą (dabar – VU Kauno fakultetas). 1978 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, įgijo filologo kvalifikaciją. Nuo 1971 m. dirbo „Litekso“ fabriko kadrų skyriaus inspektore. Vėliau Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dab. Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas) dirbo pagal specialybę – dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.

1976 m. Aldona Ruseckaitė tapo tuometinio LSSR literatūros muziejaus (dab. Maironio lietuvių literatūros muziejus) moksline bendradarbe, vėliau skyriaus vedėja, o nuo 1989 m. – muziejaus direktore.

Ji yra Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narė bei Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė, Trečiojo amžiaus universiteto Literatūros fakulteto dekanė. Nuo 1999 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Kaip poetė debiutavo 1994 metais Prienų krašto moterų poezijos antologijoje „Gimtinės upeliai“. Po metų išleido atskirą savo lyrikos knygą „Liūdesys kaip sekmadienis“. Vėliau pasirodė ne viena jos apysaka, dar kelios poezijos knygos bei biografiniai romanai.

Nuo 2012 m. parašė keletą biografinių romanų apie didžiuosius lietuvių literatūros kūrėjus – Maironį („Šešėlis JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“), Žemaitę („Žemaitės paslaptis“), V. Mačernį („Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“), Salomėją Nėrį („Padai pilni vinių“). Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė yra sukaupusi daugybę muziejinių žinių, jau senokai domisi moterų rašytojų likimais.

Aldona Ruseckaitė yra pelniusi daugybę apdovanojimų tiek už muziejinę, tiek už literatūrinę veiklą -  Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi, o 2016 metais pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją.

Rašytoja mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, įkvėpimo semiasi iš gamtos, turėdama laisvą minutę vaikštinėja po Maironio sodą, mėgsta fotografuoti. Ji teigia, kad nė vieno biografinio romano nebūtų, jei ne jos darbas muziejuje, kur ji nuolat yra arti žymiausių ir įdomiausių Lietuvos asmenybių, rašytojų.