Garsų š ir ž tarimas. II dalis

Leidinys ,,Garsų š ir ž tarimas. II dalis – ž“ skirtas garsui ž (minkštajam ir kietajam) įtvirtinti, garsams ž ir š, ž ir z diferencijuoti. Leidinyje ,,Garsų š ir ž tarimas. I dalis – š“ buvo aprašyta garsų š, ž (minkštųjų ir kietųjų) taisyklinga artikuliacija, nurodyti tarimo sutrikimai, jų priežastys ir korekcijos būdai. Pateikta medžiaga garsui š (minkštajam ir kietajam) įtvirtinti, garsams š ir s diferencijuoti.
Antrojoje ,,Garsų š ir ž tarimo“ dalyje laikomasi tokio pat nuoseklumo: izoliuoti garsai, skiemenys, žodžiai, sakiniai, tekstai. Pradedama nuo minkštųjų fonemų, kaip ir pirmojoje dalyje, nors spręsti gali ugdytojas kiekvienu individualiu atveju. Skirtumas nuo pirmosios ,,Garsų š ir ž tarimo“ dalies tas, kad čia pradedama ne nuo uždarųjų, o nuo atvirųjų skiemenų. Taip daroma todėl, kad mūsų kalboje mažai žodžių, kur garsas ž uždarame skiemenyje. Tie žodžiai dažniausiai retos vartosenos (gružlys, drožlė). Yra daug veiksmažodžių su priešdėliu už, tačiau vaikui ilgesnius priešdėlėtus žodžius ištarti sunku, jų mokyti reikėtų vėliau.
Daugelį pratimų galima panaudoti dirbant pagal ikimokyklinių ir pradinių klasių ugdymo programas. Pratimai mąstymui, gramatinei sandarai, žodynui lavinti yra nurodyti priede (64 p.).
Garsų ž, š, z, s (minkštųjų ir kietųjų) tarimui palyginti pateikiami artikuliaciniai profiliai (1, 2, 3, 4 pav.).
Tariant garsus ž, z (minkštuosius ir kietuosius), kaip ir kitus skardžiuosius priebalsius, virpa balso stygos: tikrinti pridėjus plaštaką prie gerklų. Skardieji priebalsiai ž, z (minkštieji ir kietieji) nuo dusliųjų š, s skiriasi ir kiek silpnesne iškvepiamo oro srove.